Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
 
 
  Kai tiesa yra nepatogi (2)

Viktoras Denisenko
2017 01 18

Valstybės įvaizdis tiek tarptautinėje politinėje arenoje, tiek savo visuomenės akyse priklauso nuo to, kaip sėkmingai šalis geba susitvarkyti su iššūkiais. Didžiausias išbandymas šiam įvaizdžiui – įvairaus pobūdžio nelaimės. Pavyzdžiui, nuolat vykdomi teroro aktai parodo, kad valstybė nesugeba užtikrinti saugumo, o technogeninės katastrofos byloja apie rimtas technologijų, darbuotojų profesionalumo ar jų disciplinos problemas (nelygu, kokios yra tokių katastrofų priežastys). Nesugebėjimas suvaldyti krizių atneša nuostolių – ne tik materialinių, bet ir moralinių. Tačiau šalies valdžia gali stengtis sumažinti neigiamą poveikį, daromą valstybės įvaizdžiui, ar net siekti apversti situaciją taip, kad ji pasitarnautų strateginiams valdžios tikslams. Šiame straipsnyje bus apžvelgti keli naujausi tokios taktikos pavyzdžiai.
 
 
 
  Europos galia mažėja (6)

Gytis Janišius
2017 01 16

Dar 2004 m. Europos Sąjungos indėlis į pasaulinę ekonomiką sudarė 31,4 procento. Tais metais ES tapo didžiausia pasaulio ekonomine galybe, aplenkdama JAV, tačiau tai tebuvo trumpas blykstelėjimas. Sparčiai augančios valstybės Rytų Azijoje ir Afrikoje užima vis daugiau vietos po saule, kartu mažindamos Europos reikšmę tarptautiniuose reikaluose.
 
 
 
  Valdžios vertikalė: Putino „tobula audra“ (31)

Brian Whitmore, Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas
2017 01 13

Vienas pranešimas atkeliavo iš Berlyno, kitas iš Vašingtono. Tarp jų buvo savaitės skirtumas.

Lapkričio pabaigoje Vokietijos žvalgyba įspėjo, kad Rusija pradėjo kampaniją, kurios tikslas – paveikti artėjančių Bundestago rinkimų procesą. Gruodžio pradžioje CŽV pareiškė žinanti, kad Maskvai jau pavyko įsikišti į JAV prezidento rinkimų eigą.

 
 
 
  Ką atskleidžia Rusijos oficialios doktrinos (II) (1)

Viktoras Denisenko
2017 01 11

Rusijos propaganda šiandien tampa pripažinta grėsme, apie kurią plačiai kalbama tarptautiniu lygmeniu. Neatsitiktinai Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje agresyvūs Kremliaus veiksmai informacinėje erdvėje minimi kartu su tomis grėsmėmis, kurias pasauliui kelia teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ (ISIS) propaganda. Dėl šios priežasties verta užmesti akį ir į gruodžio pradžioje Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirašytą naują „Rusijos Federacijos informacinio saugumo doktriną“, kurioje išdėstoma šios šalies strategija informacinėje sferoje.
 
 
 
  2016 m. gruodžio 19–31 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (47)

Algirdas Karijotas
2017 01 09

Paskutinės dvi 2016 metų savaitės užsienio politikoje išsiskyrė santykių su Izraeliu pablogėjimu, susijusiu su „nedraugišku“ Izraeliui Ukrainos balsavimu Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Akibrokštu Rusijai turėjo atrodyti JAV senatorių Johno McCaino ir Lindsey Grahamo apsilankymas fronto linijoje prie Šyrokinės. Vidaus politikoje, anonsuodama naujo politinio judėjimo įkūrimą, vėl pasireiškė Nadija Savčenko. Šalis baigė metus patvirtinusi, kaip ir privalo, ateinančių metų biudžetą. Antiteroristinės operacijos (ATO) rajone, Svitlodarskės lanke, vyko neeiliniai mūšiai, pareikalavę dešimčių aukų iš abiejų pusių. Trišalės kontaktinės grupės rutininės derybos Minske – be esminių poslinkių.
 
 
 
  Ką Vakarai gali padaryti, kad atkreiptų Putino dėmesį (51)

Christopher A. Hartwell, Andreas Umland
2017 01 06

Griežtesnės sankcijos vis karingesnei Rusijai

Kas turėtų būti daroma Rusijai tampant vis agresyvesne? Kelios pastarosios savaitės pateikė dar įrodymų, kad Maskva vis labiau tolsta nuo tarptautinių normų ir įstatymų. Nuo tebesitęsiančio neigimo prisidėjus prie MH-17 tragedijos ir humanitarinių konvojų Sirijoje bombardavimo iki Rusijos išstojimo iš Branduolinio saugumo sutarties su JAV, apie ką neseniai pranešė prezidentas Vladimiras Putinas, Rusijos elgesys vis labiau tolsta nuo bendromis taisyklėmis grįsto sutarimo apie pasaulį po šaltojo karo. Ir tai vyksta nepaisant sankcijų, kurių buvo imtasi prieš Maskvą 2014 metais.

 
 
 
  Branduolinė energetika vėl tapo populiari

Gytis Janišius
2017 01 04

Šveicarijos gyventojai referendume nepritarė, kad šalies atominės elektrinės būtų išjungtos greičiau, iki 2029 metų. Taigi dabar jos veiks tol, kol bus saugios. Šis balsavimas tik iliustravo pasaulinį gyventojų nuomonių pokytį. 2011 m. Fukušimos nelaimė jau pamiršta, o branduolinė energetika vėl tapo madinga.
 
 
Paieška






Kinijos eksporto nuosmukis atspindi vangią pasaulinę paklausą

2017 01 18


2016-aisiais Kinijos eksporto variklis strigo jau antrus metus iš eilės, o prie to prisidėjo silpna pasaulinė paklausa. Be to, šiemet šalies užsienio prekybos perspektyvas temdo nerimas dėl galimo prekybos karo su Jungtinėmis Valstijomis. Per rinkimų kampaniją išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo, kad pirmąją darbo dieną pavadins Kiniją valiutų manipuliatore. Net jeigu D. Trumpo administracija iš karto nesiims konkrečių veiksmų, analitikai pažymi, kad prastėjantys JAV ir Kinijos prekybiniai bei politiniai ryšiai pakenks eksportuotojų ir investuotojų pasitikėjimui visame pasaulyje.



Rusai netenka raketų „Jars“– jų gamyboje dalyvaujanti įmonė bankrutuoja (5)

2017 01 16


„Rusijos branduolinis skydas“ galėtų nugrimzti į praeitį kaip dulkėta tarybinių laikų legenda, jei Rusijos raketinės pajėgos netektų tarpžemyninių balistinių raketų kompleksų „Jars“, kuriomis gerėjosi ir gyrėsi.



80 valstybių piliečiai į Baltarusiją galės keliauti be vizų

2017 01 12


Baltarusijos Respublikos (BR) prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė sausio 9 d. įsaką Nr. 8 „Dėl bevizės tvarkos atvažiuojantiems ir išvažiuojantiems užsienio piliečiams nustatymo“. Šiuo dokumentu leidžiama iš 80 šalių ir ne ilgiau nei 5 paroms per pasienio kontrolės punktą „Nacionalinis Minsko oro uostas“ atvykti į Baltarusiją. Apie tai pranešė BR prezidento spaudos tarnyba.



Olimpinės žaidynės paskatino Brazilijos turizmą

2017 01 11

2016 metais Brazilijoje pasiektas turistų skaičiaus rekordas, o prie tokių tendencijų prisidėjo šalyje surengtos olimpinės žaidynės. Šią Lotynų Amerikos valstybę aplankė 6,6 mln. užsienio turistų. Pernai Brazilija tapo olimpinių žaidynių šeimininke ir tai padidino turistų skaičių šalyje iki naujo rekordo. Apie tai praneša Brazilijos turizmo ministerija. Pajamos iš turizmo 2016 metais išaugo 6,2 proc. iki 6,2 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 2015-aisiais. Tai rodo ministerijos duomenys. Daugiausia turistų atvyko iš kaimyninės Argentinos. Taip pat – iš Jungtinių Amerikos Valstijų.


2017-ieji– lūžio taško metai

2017 01 04


Vakarų demokratijų laukia dar vieni iššūkių kupini metai. Prognozuojama, kad populistinės partijos įsitvirtins Europoje, stiprės Kinijos bei Rusijos įtaka. Prie to prisidės ir tam tikras Jungtinių Valstijų atsitraukimas. Kai 1991 metais žlugo Sovietų Sąjunga, amerikiečių politologas Francis Fukuyama paskelbė savo garsiąją „istorijos pabaigos“ teoriją, joje įžvelgdamas JAV, kaip vienintelės supergalios, triumfą, tačiau po dvidešimt penkerių metų įvyko visai kitaip. Liberali demokratija Jungtinėse Valstijose ir Europoje išgyvena krizę, o Kinija ir Rusija didina autoritarinių režimų galią.



Metai, kuriais baigiasi geopolitinė epocha?

2016 12 28


2016 metai baigiasi, o 2017-ųjų perspektyvos temdomos nežinomybės. Įtampa Artimuosiuose Rytuose auga, o Europoje ir Jungtinėse Valstijose populiarėja populistų judėjimai. Sirijoje tęsiasi kruvinas konfliktas, o pastangos jį sureguliuoti kol kas bevaisės, nesutariama dėl prezidento Bašaro al Asado ateities vaidmens taikos ar politinio perėjimo procesuose. Kalbant apie padėtį Europoje, Europos Sąjunga (ES) ir Turkija bando spręsti pabėgėlių krizę, nors Bendrijos santykiai su minėta šalimi nėra patys geriausi. Visgi dialogas turėtų tęstis ir 2017 metais, nes esama bendrų interesų – nuo ekonominio bendradarbiavimo iki kovos su terorizmu.



Europos ir Japonijos bendradarbiavimo dėlionės

2016 12 21


Japonijai rūpi jos verslo įmonių plėtros galimybės Europoje, o minėta šalis turi daug svarbių saitų su Bendrija, neatsižvelgiant į didžiulį atstumą tarp jų, kultūrinius skirtumus ir ne visada suprantamas tradicijas. Antra vertus, Japonija nėra nutolusi nuo demokratinių vertybių pasaulio, jai ir Europos Sąjungos (ES) šalims būdingi panašūs iššūkiai: Japonijos ekonomika auga lėtai, o visuomenė senėja kaip ir Europoje, be to, Japonija ir ES išgyvena ekonomikos sąstingį ir turi demografinių problemų. Vis dėlto Japonijoje ir Europoje didėja susidomėjimas dar artimesniu bendradarbiavimu, tai atspindi derybos dėl įvairių strateginių bei ekonominių susitarimų.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras