Dar 2000 m. Kinijos tarptautinių tyrimų instituto ekspertas Xia Yishan savo studijoje „Kinijos ir Rusijos energetinis bendradarbiavimas“ rašė: „Kinijos energetinę politiką galima apibendrinti taip: pirmiausia veikti šalies viduje ir tuo pat metu stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą; naudotis tiek vidiniais, tiek išoriniais resursais bei rinkomis; plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą lygybės ir abipusės naudos principų pagrindu; ieškoti užsienyje naftos ir dujų atsargų.“

2009 m. gruodžio 1 d. Čekijai, paskutinei iš Europos Sąjungos valstybių, ratifikavus įsigaliojo Lisabonos sutartis, kurios svarba nekelia abejonių. Vieni svariausių iš numatomų Lisabonos sutartyje yra struktūriniai pokyčiai (nuolatinio Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigybės įsteigimas, Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos padalijimas, nauji Europos Parlamento įgaliojimai, nacionalinių parlamentų vaidmens pokyčiai, Europos Komisijos ir Europos Teisingumo Teismo reformos ir kt.).

Pirmadienį JAV prezidentas Barackas Obama išsiuntė Kongresui laišką su 2011 m. valstybės biudžeto pasiūlymais. Nors naujieji finansiniai metai prasidės tiktai spalio 1 d., jau dabar Baltieji rūmai pradeda ilgą svarstymo maratoną. B. Obamos administracija neslepia, kad, visuotinės krizės laikais rengiant dokumentą, buvo priimami „sunkūs sprendimai“.

Baltarusijos opozicija yra silpna ir kiekvienais metais vis silpnėja, nepaisant nei Vakarų paramos, nei pokyčių jos vadovybėje. Tas silpnėjimas tapo ypač akivaizdus po 2001 metų. Kodėl Baltarusijos režimas, kurį ne taip seniai JAV pavadino „paskutine diktatūra Europoje“, yra toks stabilus?

Rusijos ir NATO dialogo raidą 2009 metais galima pavadinti šaltu ir ne itin progresavusiu flirtu, pereiti prie šiltesnių dvišalių santykių trukdė nesutarimai (tiek Aljanso viduje, tiek santykiuose su Rusija) įvairiais tarptautinės politikos klausimais. Čia tenka prisiminti praėjusiais metais įvairaus lygio Rusijos ir NATO valstybių atstovų susitikimuose nuolat linksniuotus Gruzijos, tolesnės NATO plėtros rytų kryptimi, Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės pripažinimo bei kitus klausimus, šių susitikimų dalyvius neretai privertusius išsiskirstyti taip ir nepasiekus jokių reikšmingų susitarimų.

Vašingtonas, atrodo, nenori prarasti gerų santykių su Lenkija – didžiausia buvusio Rytų bloko šalimi Europos struktūrose. Šie santykiai pastebimai pablogėjo, kai Varšuva nusivylė, kad jos teritorijoje buvo nutarta nedislokuoti amerikietiškos priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) elementų. Dėl viso to kaltas Barackas Obama: prieš metus jis paskelbė santykiuose su Rusija paspaudęs „perkrovimo“ mygtuką.

„Krizė“ – pastaruoju metu vienas populiariausių žodžių viešojoje erdvėje. Ekonominis sunkmetis, prasidėjęs JAV, palietė visą pasaulį. Žinoma, kai kurių šalių ekonomikai pavyko išvengti jos įtakos – pavyzdžiui, uždarai totalitarinei Šiaurės Korėjai. Tiesa, Pchenjanui dėl to nėra lengviau. Ko gero, ekonominis sunkmetis, kuris šiuo metu purto pasaulį, daugumai Šiaurės Korėjos gyventojų pasirodytų visiškai nebaisus. Kur kas sunkesnė ir gilesnė krizė šioje šalyje tęsiasi jau seniai.

Vakarai laikosi atitinkamos pozicijos dėl artėjančio antrojo prezidento rinkimų Ukrainoje turo.

1990 metai buvo „pertekliaus laikas“, teigia Brinkas Lindsey, knygos tokiu pavadinimu autorius.

Atrodo, kad kiekvieni metai prasideda grįžimu prie nelemtos tradicijos – kasmetinio Rusijos ir Ukrainos ginčo dėl energijos ir energetikos.

JAV Kongresas svarstys įstatymo projektą dėl ginklų tiekimo iš Baltarusijos apskaitos.

Prieš metus RFE / RL korespondentai kalbėjosi su politikais, mokslininkais ir kitais aktyvistais apie viltis, susietas su Barako Obamos prezidentavimu.

Po visiškai neproduktyvaus įsitraukimo į 2004 m. Ukrainoje vykusius rinkimus šiais metais Rusijos valdžia išlieka demonstratyviai abejinga politinei kovai svarbiausioje kaimyninėje valstybėje.

Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė sausio 13 d. žurnalistams pasakė, kad į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio sukaktį nusprendė kviesti Dmitrijų Medvedevą.