Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Aurimas Liubinskas
 
  ES priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių: ar galima jos išvengti? (1)

Aurimas Liubinskas
2007 05 05

2006 m. pradžioje Rusijos naftos monopolistės „Gazprom“ sprendimas nutraukti gamtinių dujų tiekimą Ukrainai sulaukė adekvačios ES reakcijos. Briuselyje šis Rusijos geopolitinius interesus atitinkantis žingsnis buvo įvertintas kaip mėginimas pasitelkus turimus energetinius išteklius formuoti Maskvai palankią ES politiką.

 
 
  Baltarusijos provakarietiškos užsienio politikos etapas eina į pabaigą: priežastys ir galimos pasekmės

Aurimas Liubinskas
2007 04 24

Praėjusių metų antroje pusėje suintensyvėjusi Rusijos ir Baltarusijos kritika viena kitai dėl užsienio politikos apogėjų pasiekė šių metų pradžioje.

 
 
  V. Putino politika Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose: „dviejų krypčių kelias“ (II) (1)

Aurimas Liubinskas
2007 04 12

Rusijos ir Izraelio santykiai valdant V. Putinui tapo bene intensyviausi per visą posovietinį laikotarpį. Formaliai tai patvirtino ir pats Rusijos prezidentas, 2005 m. balandį pareiškęs, kad „yra visos sąlygos ir, tai ne mažiau svarbu, abipusis noras kurti konstruktyvų dvišalį bendradarbiavimą.“

 
 
  V. Putino politika Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose: „dviejų krypčių kelias“ (I) (1)

Aurimas Liubinskas
2007 04 01

Prezidento Vladimiro Putino vadovaujamos Rusijos politiką Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose pačia bendriausia prasme galima vadinti „dviejų krypčių keliu“: formuojant konstruktyvius ryšius su Izraeliu,  tuo pat metu siekiama  ir glaudžios sąveikos su kitomis regiono valstybėmis. Tokia Rusijos valdančiojo elito politika gali būti paaiškinama Rusijos pastangomis atkurti po SSRS žlugimo prarastą ekonominę bei strateginę šalies reikšmę regione.

 
 
  Gruzijos geopolitinis kodas: esmė ir galimi kaitos kontūrai

Aurimas Liubinskas
2007 03 21

http://www.worldroom.com/pages/cg_tbilisi/tbilisi_main.phtmlPasak S. B. Coheno, pasaulio geopolitinė sistema yra sudaryta iš tam tikrų regionų, formuojančių geostrategines zonas arba atliekančių jas jungiančio („geopolitiniai vartai”) ar skiriančio („skeveldrų zona”) veiksnio funkciją.

 
 
  Rusijos-Baltarusijos Sąjunginė valstybė. Kodėl jos iki šiol nėra?

Aurimas Liubinskas
2006 09 15

1994 m. liepos mėn., Baltarusijos prezidentu išrinkus Aleksandrą Lukašenką, vos keletą metų gyvavusi naujoji šios valstybės tarptautinė orientacija ėmė keisti kryptį: vietoje orientacijos į „Vakarus“, iš esmės pasirinkta „Rytų“ kryptis. Tokiu būdu, silpstant A. Lukašenkos vadovaujamos Baltarusijos ryšiams su demokratiškuoju Vakarų pasauliu, bene pagrindiniu šios valstybės užsienio politikos prioritetu tapo glaudžių santykių palaikymas su SSRS teisių perėmėja – Rusija.

 
 
  Lietuvos-Lenkijos strateginio bendradarbiavimo perspektyvos

Aurimas Liubinskas
2006 08 04

Kalbant apie Lietuvos-Lenkijos strateginės partnerystės perspektyvas, būtina pažymėti, kad šių dvišalių santykių raidos kontūrus įvardinti nėra lengva. Pagrindine to priežastimi galima laikyti jau nuo strateginio bendradarbiavimo pradžios vyravusius akivaizdžiai asimetrinius abiejų valstybių ekonominės, politinės, karinės ir kt. galios parametrus, kurių pagrindu, kintančio regioninio galios balanso ir sunkiai nuspėjamos kitų tarptautinės sistemos procesų įtakos šių valstybių santykių raidai, objektyviai yra galimi įvairūs Lietuvos ir Lenkijos strateginės sąveikos kaitos scenarijai.

 
 
  Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija: formacija, veikla, perspektyvos

Aurimas Liubinskas
2006 08 01

2001 m. birželio 15 d. keturios Vidurio Azijos valstybės (Kazachstanas, Kirgizija, Turkmėnija ir Tadžikistanas), Rusija ir Kinija Šanchajuje pasirašė sutartį, kuria įsteigtas naujas struktūrinis regioninis darinys – Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (ŠBO). Remiantis oficialia retorika, šiuo žingsniu siekta įtvirtinti keletą ankstesnių daugiašalių susitarimų, susijusių su minėtų valstybių „bendru siekiu“ – stiprinti valstybinių sienų apsaugą, vystyti bendradarbiavimą „trijų grėsmių“ (terorizmo, separatizmo ir ekstremizmo) prevencijos srityje, siekti bendrų ekonominių tikslų, tokių kaip regioninės prekybos vystymas, investicijų į nacionalinius ūkius skatinimas, realizavimo ir kt.

 
 
  Kodėl A. Lukašenkai būtina Rusija?

Aurimas Liubinskas
2006 07 27

Žvelgiant iš geopolitinės perspektyvos, glaudi dvišalė Rusijos ir Baltarusijos sąveikos perspektyva atrodo pagrįsta. Remiantis vienu iš garsiausių šių dienų geopolitikos teoretikų S. Cohane‘u, tiek Rusija, tiek Baltarusija priklauso tai pačiai geopolitinei zonai – heartlandui. Tai savo ruožtu kuria palyginti didelio šių valstybių artumo galimybę tiek plačiąja (geopolitine), tiek siaurąja (geoekonomine, geoenergetine, geokultūrine ar geostrategine) prasme.

 
 
  Baltarusijos reikšmė Rusijai: argumentai ir faktai

Aurimas Liubinskas
2006 04 20

1994 m. liepos mėn. Baltarusijos prezidentu išrinkus Aleksandrą Lukašenką, Baltarusijos tarptautinės politikos vektorius ėmė keisti kryptį. „Provakarietišką“ šios valstybės tarptautinę politiką ėmė keisti akivaizdi orientacija „Rytų“ kryptimi. Tokiu būdu, silpstant Baltarusijos ryšiams su Vakarais, vienu iš svarbiausių šios valstybės užsienio politikos prioritetų tapo glaudžių ryšių su Rusija konstravimas ir palaikymas.

 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (4)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (10)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (53)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras