Didžiausi brigados priešai, žinoma, yra demokratai, provakarietiškai nusiteikę liberalai, čečėnų tautybės asmenys, europiečiai, amerikiečiai ir, be abejo, žydai. Ypač nekenčiami rusų liberalioji inteligentija, disidentai, nepriklausomi žurnalistai, žmogaus teisių gynimo organizacijos, taip pat tokie iškilūs Rusijos žmonės kaip S. Kovaliovas, E. Boner, A. Babickis, A. Politkovskaja, G. Pasko, V. Šenderovičius, V. Novodvorskaja ir kiti, nepritariantys Kremliaus vykdomai politikai.

Įvairiuose pasaulio žiniasklaidos leidiniuose pasirodo straipsnių, kuriuose pateikiami Rusijos visuomeninės nuomonės tyrimo rezultatai remiantis rusiškajame interneto segmente – runete – vykstančiais forumais. Vyraujantis šių straipsnių tonas – beribė nuostaba: „Kas gi atsitiko su Rusijos inteligentija ir intelektualais?“ Rusiškuose forumuose matome išsikerojusią neapykantą, beribę ksenofobiją ir rasizmą, antisemitizmą.

Sekant viešosios nuomonės tyrimus Rusijoje labai dažnai stebina atsakymai, kurie atrodo mažų mažiausiai keisti. Ypač kai apklausos parodo, kad Rusijos gyventojai savo valstybės priešais laiko demokratines, jokio karinio ar ekonominio pavojaus negalinčias kelti valstybes – Gruziją, Baltijos šalis ar Lenkiją. Šios šalys apklausose dažnai priešiškumu aplenkia ilgametį Rusijos priešą JAV, kurioms neapykanta skiepyta dešimtmečius.

Vos tik įkurtas judėjimas „Naši“ („Mūsiškiai“, suprask – savi, tie, kurie neišduos, tokie pat kaip ir tu) Rusijos internetiniame folklore gavo iškart du pavadinimus – „našiSStai“ ir „putinjugendas“, abu jie asocijuojasi su Trečiojo Reicho ideologija. Kaip bebūtų ironiška, šie vardai prigijo, nors oficialiai „Naši“ save vadina „antifašistiniu demokratiniu jaunimo judėjimu“.

Norint atitraukti savo piliečių dėmesį nuo situacijos šalies viduje, neabejotinai reikia pradėti ieškoti priešų išorėje. Ir pageidautina kuo mažesnių, bet geografiškai kuo artimesnių, o gal net ir kadaise buvusių vienoje valstybėje.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.