Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lina Kriaučionytė
 
  Istorijos vaidmuo šiandienėje Rusijos politikoje

Lina Kriaučionytė
2007 06 15

Istorija kaip įrankis visuomenės ideologijai formuoti gali būti naudojama įvairiose situacijose – siekiant paaiškinti, pateisinti ar paneigti vienokią ar kitokią valstybės politiką ir sužadinti tautinius piliečių jausmus. Valstybei esant laisvai, jos istorikai neturi kitokių įsipareigojimų, tik atskleisti visuomenei teisingą istoriją.

 
 
  Grėsmė taikai Afrikos rage

Lina Kriaučionytė
2007 03 07

www.dawn.com/2007/01/10/top13.htmAfrikos rage įsikūręs Somalis ribojasi su Džibučiu, Etiopija ir Kenija. Toks kaip šiandien Somalis tapo po britiškojo Somalio šiaurinės provincijos ir itališkojo Somalio pietinės provincijos susivienijimo 1960 metais. Nepaisant somalių atskyrimo kolonijiniu laikotarpiu, jie išliko viena vientisiausių ir darniausių Afrikos tautų. Somalių taip pat gyvena kaimyninėse valstybėse, ir jų pastangos susivienyti yra bene didžiausias konflikto šaltinis.

 
 
  Didžiausias XXI amžiaus genocidas – Darfūro humanitarinė krizė (3)

Lina Kriaučionytė
2007 01 17

www.moorsmagazine.com/actualia/darfur.htmlVieno žmogaus mirtis – tragedija, milijonų – statistika.

(Stalinas) 

Kol pasaulio visuomenė, sutelkusi dėmesį į Iraką, apgailestauja dėl vienam nusikaltėliui - buvusiam Irako prezidentui S. Huseinui - įvykdytos mirties bausmės, vakariniame Sudano regione – Darfūre – vykstantis ginkluotas konfliktas nuo 2003 m. jau nusinešė daugiau nei 400000 gyvybių,  du milijonai gyventojų turėjo palikti savo namus ir bėgti į kaimynines šalis, dar maždaug milijonas žmonių kasdien kenčia badą bei fizinę ir seksualinę prievartą.

 
 
  Nevyriausybinių organizacijų plėtra Rusijoje

Lina Kriaučionytė
2006 10 31

Demokratija yra bendriausia sąvoka, apimanti visus kitus šalies tobulėjimo ir laisvėjimo požymius. Tai tokia visuomenės valdymo sistema, kurioje jos nariai tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja sprendimų, kurie veikia juos visus, priėmime. Piliečių socialinis įsitraukimas, atsispindintis dalyvavimu savanoriškose asociacijose ir NVO, paprastai nėra traktuojamas kaip politinis dalyvavimas. Tačiau kuomet į šias organizacijas žvelgiama kaip į bendradarbius, kurie paprastai iškelia vietos bendruomenės interesus, jos yra svarbios viešosios sferos, pilietinės visuomenės susiformavimui ir brendimui.

 
 
  Baltarusijos nepriklausomybė: de jure ar de facto?

Lina Kriaučionytė
2006 10 10

Kas ta Baltarusija?

Baltarusija – valstybė, galinti pasigirti strategine geopolitine padėtimi, bet pastarųjų metų politiniai šalies sprendimai verčia susimąstyti, ar Baltarusija sugeba išnaudoti savo kaip tarpininkės tarp Europos ir Rusijos privalumus, ar klimpsta į priklausomybės nuo Rusijos liūną. Tuo labiau, kad Baltarusijos padėtis ganėtinai neaiški nuo pat jos kaip valstybės susikūrimo. Kodėl?

 
 
  Kurilų salų priklausomybės dilema: Rusija ar Japonija

Lina Kriaučionytė
2006 08 22

Rusijos pasienio apsaugos patrulinis laivas apšaudė Japonijos žvejybinį laivą. Incidento metu žuvo 35 metų japonų žvejys Mitsuhiro Morita. Rusija dėl incidento kaltina Japoniją, kuri esą aplaidžiai žiūri į vadinamųjų Šiaurinių teritorijų gyventojus, kurie žvejodami pažeidžia Rusijos-Japonijos sieną. Bet pagrindinė problema – minėtoji siena nėra aiškiai delimituota. Nežiūrint į visas dvišales ir daugiašales Rusijos ir Japonijos sutartis, galutinio sprendimo dėl salų priklausymo vienai ar kitai valstybei nėra priimta.

 
 
  Rusų tautinė mažuma Lietuvoje (17)

Lina Kriaučionytė
2006 05 24

http://pop.ac/pocket_pop003.htmlLietuvos rusų klausimas Rusijos politikų pastangomis nuolat iškeliamas į paviršių. Lietuva kritikuojama už dvigubus standartus: demokratijos skatinimą, bet negerbiant tautinės mažumos – ignoruojant rusus. Kodėl Lietuva kaltinama rusų tautinės mažumos žmonių teisių pažeidimu, kai palyginus pastarųjų situaciją su romų, žydų, čečėnų pabėgėlių rasistine neapykanta, rusai iš pirmo žvilgsnio atrodo puikiai adaptavęsi prie Lietuvos socialinio bei politinio klimato?

 
 
  Baltijos valstybių ir Rusijos konfrontacija rusakalbių Pabaltijo gyventojų atžvilgiu

Lina Kriaučionytė
2006 04 24

Baltijos valstybės, nusikračiusios komunistinio režimo, pirmaisiais nepriklausomybės metais sėkmingai sprendė daugelį problemų, kilusių dėl perėjimo iš totalitarinio režimo į demokratinę santvarką. Vienas pirmųjų ir pačių svarbiausių žingsnių, siekiant įtvirtinti demokratiją ir paspartinti pilietinės visuomenės kūrimąsi, buvo konstitucijos priėmimas ir teisinio pagrindo sukūrimas, kuris įpareigojo valstybę ginti žmogaus teises. Deja, šiandien dažnai girdime Rusijos kaltinimus dėl rusų tautinės mažumos teisių pažeidimų, jų laikymo antrarūšiais žmonėmis. Rusų tautybės gyventojų padėtis netgi lyginama su žydų padėtimi Trečiajame Reiche. Mums priklijuota rusofobų etiketė...

 
 
  Lietuvos ir kitų postkomunistinių šalių migracijos tendencijos tampa grėsmingomis...

Lina Kriaučionytė
2006 04 18

Šiandieninė postkomunistinių valstybių piliečių emigracija – persikėlimas gyventi iš vieno krašto į kitą –  tai dinamiškas ir įvairialypis moderniosios tarptautinės migracijos procesas, ypač turint omenyje tai, jog šiuolaikinė visuomeninė migracija nėra izoliuota nuo pasaulyje vykstančio migrantų srautų judėjimo. 

Tarptautinė lietuvių migracija yra dalis vientisos, globalioje bendruomenėje besireiškiančių pokyčių, grandinės. Tačiau emigracija tapo viena opiausių Lietuvos visuomenės problemų. Pastaruoju metu ši problema dažnai visuomenėje laikoma didžiausia nekarine grėsme Lietuvai. Paskaičiuota, kad per pastaruosius 15 metų iš Lietuvos į užsienio šalis visam laikui gyventi išvyko apie 10 proc. Lietuvos gyventojų. Akcentuojama, kad emigracijos mastai išskiria mūsų valstybę iš kitų pokomunistinių šalių. Taigi šiame straipsnyje mėginama pažvelgti į vyraujančias migracijos tendencijas Europoje, ypač pabrėžiant postkomunistines šalis ir jų kontekste išskiriant Lietuvą. 

 
 
  Sovietinė okupacija: davė ar atėmė? (1)

Lina Kriaučionytė
2006 04 05

Šešiolikai metų praėjus po nepriklausomybės atgavimo vis dažniau pasigirsta abejonės ir klausimai ar verta reikalauti Sovietinės okupacijos padarytos žalos atlyginimo. Ne tik kai kurie senyvi kaimo žmonės su nostalgija prisimena kolūkių laikus, kai visi turėjo darbą ir dirbo dėl bendro tikslo, bet ir dalis dabartinės valdžios atstovų bei politikos mokslų tyrinėtojų, šiandien suabejoja šių reikalavimų pagrįstumu. Kitų Baltijos valstybių visuomenėse, daugiausiai rusakalbių gretose, pasigirsta priekaištavimai neva okupacija davusi Baltijos valstybėms "tiek daug gero" ir dabar tikrai nereikėtų sureikšminti šio fakto blogosios pusės steigiant okupacijos muziejus, nacionalines gedulo dienas, reikalaujant Rusijos atlyginti padarytą žalą ir panašiai. Žvelgiant į šį faktą ne tik patriotiškai, bet logiškai ir humaniškai, galima pasvarstyti ką davė SSRS okupacija Baltijos šalims.

 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras