Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Martynas Zapolskis
 
  Imperializmas JAV užsienio politikoje: istorinė perspektyva (33)

Martynas Zapolskis
2007 12 28

Paskutiniųjų metų JAV užsienio politika sulaukia itin kontroversiškų vertinimų. Vieni analitikai laiko Jungtines Valstijas esminiu demokratinių vertybių globalios plėtros ir tarptautinio stabilumo garantu, kiti šios šalies administraciją kaltina dvejopų standartų taikymu: teigiama, kad tam tikri universalūs ideologiniai principai (demokratijos, žmogaus teisių ir rinkos ekonomikos idealai), kurie yra svarbi Vašingtono oficialiosios retorikos ir strateginės vizijos dalis, tėra priedanga pragmatiškiems savanaudiškiems interesams realizuoti.

 
 
  Gėlo vandens geopolitika (II) (8)

Martynas Zapolskis
2007 11 27

Vandens trūkumo poveikio valstybių santykiams klausimas tarptautinių santykių studijose atsirado kaip sudėtinis šaltojo karo pabaigoje pradėtų plėtoti ir gamtosauginius veiksnius su tarptautiniu saugumu (angl. environmental security) siejančių studijų elementas. Požiūris į gėlo vandens išteklius kaip į tarptautinių konfliktų katalizatorių yra paremtas nuostata, kad egzistuoja stiprus priežastinis ryšys tarp resursų stygiaus ir nesutarimų tarp valstybių.

 
 
  Gėlo vandens geopolitika (I) (7)

Martynas Zapolskis
2007 11 08

Strateginių gamtinių išteklių, kaip svarbaus tarptautinių santykių elemento, tematika pastaruoju metu yra itin dažnai nagrinėjama žiniasklaidoje ir akademinėje literatūroje. Aiškinamasi, kaip netolygus resursų pasiskirstymas Žemės rutulyje lemia valstybių (arba regionų) santykinę ir struktūrinę galią ir jų vaidmenis (funkcijas) globalioje geopolitinėje sąrangoje.

 
 
  JAV-Indija-Pakistanas: prieštaringas geopolitinis trikampis (II) (2)

Martynas Zapolskis
2007 03 19

www.1upindia.com/states/jammu-kashmir/Pietų Azija – vienintelis regionas pasaulyje, kuriame konfrontuoja dvi branduolinį ginklą turinčios valstybės. Indijos ir Pakistano nesutarimai (ypač Kašmyro klausimas) yra galvosūkis, kurio tarptautinei bendruomenei nepavyksta išspręsti  nuo 1947 m. Straipsnyje bus nagrinėjamas Indijos ir Pakistano konfliktas ir šių šalių santykių raidos perspektyvos, ypatingą dėmesį atkreipiant į tarp Indijos ir Pakistano geopolitinių interesų balansuojančių JAV vaidmenį.

 
 
  JAV-Indija-Pakistanas: prieštaringas geopolitinis trikampis (I)

Martynas Zapolskis
2007 02 28

newsfromrussia.com/world/2005/12/26/70481.htmlJAV prezidento G. W. Busho 2006 m. kovo mėnesį vykusio vizito Indijoje ir Pakistane metu buvo pasirašytos JAV ir Indijos bei JAV ir Pakistano strateginės partnerystės deklaracijos, kuriose pabrėžiami bendromis vertybėmis pagrįsti šalių įsipareigojimai ir išreiškiamas bendradarbiavimo siekis įvairiose srityse (demokratijos plėtra, kova su terorizmu, ekonomikos liberalizavimas, energetikos klausimai, regioninis saugumas ir kt.). Vašingtonas Indiją ir Pakistaną oficialiai traktuoja kaip patikimus ir ilgalaikius sąjungininkus.

 
 
  Uzbekistano užsienio politikos dvilypumas

Martynas Zapolskis
2007 02 06

http://news.bbc.co.uk/2/hi/asia-pacific/country_profiles/1238242.stmGeopolitinės orientacijos požiūriu, Uzbekistanas yra pati nepastoviausia Centrinės Azijos (šiame straipsnyje Centrine Azija yra laikomos penkios valstybės - Kazachstanas, Uzbekistanas, Turkmėnistanas, Tadžikistanas ir Kirgizija) regiono valstybė. Todėl jam dažnai klijuojama tarp Rytų ir Vakarų besiblaškančios, pasimetusios, aiškios geostrateginės vizijos neturinčios šalies etiketė. Rečiau gilinamasi į specifinį užsienio politikos kursą sąlygojančias aplinkybes.

 
 
  Kinijos geoenergetika (II) (2)

Martynas Zapolskis
2006 12 20

http://www.travelsphere.co.uk/website/about-trav/downloadimages.aspxPastaruosius kelis dešimtmečius sparčiai auganti ekonomika privertė Kiniją susidurti su nauja energetinio saugumo problema. Kinijos ekonomika, o kartu ir paties politinio režimo stabilumas neišvengiamai tampa vis labiau priklausomas nuo energetinių išteklių importo. Siekdamas mažinti priklausomybę nuo nestabilių Vidurio Rytų bei importuotoju iš eksportuotojo virstančio pietryčių Azijos regiono, Pekinas yra priverstas vykdyti aktyvią naftos importo diversifikavimo politiką.

 
 
  Kinijos geoenergetika (I)

Martynas Zapolskis
2006 12 11

Kinijos transformacija, įvykusi per pastaruosius 25 metus  iš pasaulio ekonomikos periferijos į branduolį, yra iš tiesų įspūdinga. Šiandien sparčiai auganti Kinijos įtaka tarptautinėje arenoje yra veiksnys, kuris jau negali būti ignoruojamas nei kitų galingiausių pasaulio valstybių projektuojamoje užsienio politikoje, nei tarptautinių santykių analitikų studijose.

 
 
  Rusijos geopolitika: tarp atlantizmo ir neoeurazizmo (II)

Martynas Zapolskis
2006 11 14

www.geocities.com/drzave2002/rusija.htmlA. Dugino įsitikinimu, ilgalaikė Rusijos ir JAV sąjunga yra neįmanoma, kadangi neoeurazizmas yra iš esmės nesuderinamas su atlantizmu. Tik orientuojantis į prieš Vakarus nukreiptą politiką, galima išsaugoti rusų civilizaciją ir jos galybę. Šiame kontekste Rusijos susitaikymo su JAV dominavimu perspektyvos yra labai abejotinos. Nepaisant po rugsėjo 11-osios įvykusio deklaratyvaus posūkio į atlantizmą, galima stebėti palaipsnį Rusijos grįžimą prie neoeurazijinės retorikos ir J. Primakovo naudotų užsienio politikos metodų.

 
 
  Rusijos geopolitika: tarp atlantizmo ir neoeurazizmo (I) (1)

Martynas Zapolskis
2006 11 07

Rusija – sunkiai kategorizuojamas politologinis galvosūkis. Įvairiose šios šalies gyvenimo srityse neretai pastebimas blaškymasis tarp Rytų ir Vakarų atsispindi ir jos užsienio politikoje. Šiame straipsnyje analizuojama Rusijos globalaus geopolitinio kodo transformacija nuo 1996 metų bei, pasitelkiant neoeurazizmo ir atlantizmo teorijų priešpriešą, siekiama identifikuoti Rusijos vietą globalioje geopolitinėje erdvėje.

 

 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras