Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Monika Poškaitytė
 
  Nauji vėjai Rusijos ir JAV santykiuose (2)

Monika Poškaitytė
2010 12 31

JAV viceprezidentas Joe Bidenas vasario mėnesį Miuncheno saugumo konferencijoje pirmą kartą ištarė magišką frazę: „Laikas nuspausti „perkrovimo“ mygtuką Rusijos ir JAV santykiuose.“ Politologai, komentatoriai ir žiniasklaida „perkrovimo“ idėja užsikrėtė iš karto, o JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ir jos kolega iš Rusijos Sergejus Lavrovas simbolinį „perkrovimo“ mygtuką drauge nuspaudė nuo J. Bideno pareiškimo praėjus mėnesiui. Ką, į ką ir kodėl „perkrovė“ pasaulio galiūnės?

 
 
  KSSO neranda sau vietos (5)

Monika Poškaitytė
2010 10 29

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) kūrėsi gana ilgai. Kūrimosi pradžia galima laikyti Taškente 1992 metais Armėnijos, Kazachstano, Kirgizijos, Rusijos, Tadžikistano ir Uzbekijos vadovų pasirašytą Kolektyvinio saugumo sutartį (vėliau prie šios sutarties prisijungė Azerbaidžanas, Gruzija ir Baltarusija), o kūrimosi pabaiga –  2002 m. gegužės 14 d. sutartį pasirašiusių valstybių atstovų Maskvoje priimtą sprendimą įkurti visavertę karinę politinę organizaciją – KSSO.

 
 
  Įtampa Pietų Amerikoje

Monika Poškaitytė
2010 09 27

Beveik prieš metus tuometinis Kolumbijos užsienio reikalų ministras Jaime Bermudezas ir JAV ambasadorius Bogotoje Williamas Brownfieldas pasirašė sutartį, leidžiančią JAV armijai naudotis septyniomis karinėmis bazėmis ir oro uostais Kolumbijos teritorijoje. 800 JAV karių  ir 600 civilių – aptarnaujančiojo ir statybų personalo – galėjo įsikurti bazėse dešimčiai metų, kad gelbėtų Pietų Ameriką nuo narkotikų tranzito, o JAV – nuo teroristų iš pietų grėsmės. Nepraėjus nė metams sutartis paskelbta antikonstitucine.

 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras