Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ieva Lekavičiūtė
 
  Slaptosios tarnybos II, arba kodėl „Hamas“ lyderiai bijo australų turistų

Ieva Lekavičiūtė
2010 11 01

„Jie išmoko tave vogti, jie išmoko tave žudyti, jie išmoko tave daryti dalykus, kurių normalūs žmonės nė neįsivaizduoja“, – taip savo buvusią darbovietę – slaptąją Izraelio tarnybą „Mossad“ – duodamas interviu BBC radijui apibūdina buvęs jos agentas Gadas Shimronas. „Mossad“ pavadinimas pastaruoju metu neretai šmėžuoja pasaulio naujienose: paskutinė didžiulio žiniasklaidos dėmesio sulaukusi operacija yra vieno iš teroristine laikomos palestiniečių organizacijos „Hamas“ lyderių Mahmoudo al-Mabhouho nužudymas Dubajuje, dėl stebėjimo kamerų praktiškai virtęs realybės šou.

 
 
  Slaptosios tarnybos, arba kodėl Bondas niekada nedirbtų CŽV (7)

Ieva Lekavičiūtė
2010 10 11

Prabangus automobilis, pilnas pažangiausios technikos, apie kurios egzistavimą eiliniai piliečiai nėra net girdėję, kvapą gniaužiančios misijos egzotiškiausiuose pasaulio kampeliuose ir pritrenkiančių gražuolių kompanija. Tokį šnipų gyvenimo vaizdą kuria populiarioji kultūra, visų pirma filmai apie garsųjį agentą Džeimsą Bondą.

 
 
  Sirija ir nestabilumas Artimuosiuose Rytuose

Ieva Lekavičiūtė
2010 08 04

Pirma mintis, kuri daugeliui šauna į galvą išgirdus žodį „Sirija“, yra tokia: nedemokratiška valstybė, beatodairiškai varžanti savo piliečių teises ir remianti terorizmą. 2002 m. JAV ambasadorius JT Johnas R. Bostonas priskyrė Siriją prie „niekšingų šalių“ („rogue states“), bendradarbiaujančių su „blogio ašimi“ (Iraku, Iranu ir Šiaurės Korėja). Naujojo JAV prezidento Baracko Obamos administracija tokiais skambiais epitetais nesišvaisto, tačiau į šią šalį žiūri taip pat įtariai.

 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras