Lietuvos dėmesys Gruzijai gerokai sumažėjęs, palyginti su tais laikais, kai Lietuva, mėgindama vykdyti demokratijos mesijo politiką, rūpinosi rytinėmis pokomunistinėmis valstybėmis ir bandė jas atvesti į liberalių demokratijų arba bent demokratijų kelią.

Ukrainos kaimynės Moldovos raida buvo panašesnė į Kaukazo valstybių raidą dėl separatistų veiklos ir šalyje kilusio karo. Valstybės nepriklausomybė buvo paskelbta po Maskvoje žlugusio rugpjūčio pučo. Prezidentas, kuriuo tapo ekskomunistas Mirčia Snieguras (Mircea Snegur), išrinktas 1991 metų gruodį, tačiau Moldova Jungtinėse Tautose buvo pripažinta gana vėlai, tik 1992 metų kovą. Naujoji valstybė iš karto susidūrė su problemomis.

Prieš dvidešimt metų, 1991 metų kovo 17 dieną įvyko SSRS referendumas, kuriame buvo klausiama: „Ar jūs norite, kad Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, kaip atnaujinta lygių respublikų federacija, kurioje bus garantuotos kiekvieno individo ar tautos teisės ir laisvės, išliktų?“ Šis referendumas turėjo nulemti jau pradėjusios byrėti Sovietų Sąjungos ateitį ir ją nulėmė: 76,4 proc. žmonių pasakė norintys, kad sąjunga išliktų.

Praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje arabų valstybėse vykstantys protestai, ypač jų paplitimas, neturi precedento arabų šalių istorijoje. Europoje tokį sukilimų/revoliucijų procesą jau stebėjome 1989 metais, kai griuvo Rytų Europos socialistinių šalių režimai.

Kinijos Liaudies Respublika (KLR) yra stiprėjanti pasaulinė galia, ne tik turinti galingą ekonomiką, bet ir potencialą ją plėsti. Dauguma pasaulio valstybių stengiasi su „komunistine“ Kinija palaikyti gerus santykius, tačiau ne visada tai priklauso vien nuo jų. Kinija vis dėlto yra diktatūrinė šalis, joje daug žmogaus teisių pažeidimų, taip pat yra neišspręstų teritorinių ginčų su Taivanu, Japonija, Vietnamu, Indija ir t. t.

Ukraina metų pradžioje rinks naują prezidentą. Realiausi pretendentai laimėti rinkimus yra vyriausybės vadovė Julija Tymošenko ir opozicijos lyderis Viktoras Janukovyčius, o dabartinis prezidentas Viktoras Juščenka didelių šansų būti išrinktas antrajai kadencijai neturi.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.