Po didelio atgarsio sulaukusios Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) kalbos Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent‘as Fabiusas (Loranas Fabiusas) akcentavo, kad Britanijos išėjimui iš ES Prancūzija nutiestų raudoną kilimą. Tai, matyt, logiškiausias atsakymas, kokį Prancūzijos ministras galėjo mesti „išsišokėliams“ britams.

Straipsnio autorius visų pirmiausia skaitytojus ragina į šį darbą žiūrėti labiau kaip į pamąstymą nei į logine sistema pagrįstą tekstą, siekiantį atsakyti į konkrečius klausimus. Priešingai, kelti naujus klausimus ir būtų pagrindinis straipsnio tikslas. Ir, reikia pripažinti, tema tam dėkinga.

Kalbėti apie krizes, nesvarbu, kokio pobūdžio, dažniausiai reiškia kalbėti apie ko nors pasikėsinimą į stabilumą ir gyvybingumą. Tai iš esmės lemia neigiamą krizės sukeliamų nepageidautinų padarinių vertinimą. Tačiau ar politinė, ekonominė, socialinė arba kitokio pobūdžio krizė būtinai reiškia tik ko nors praradimą? Galbūt galima kalbėti ir apie paskatą atsirasti kam nors naujam vertingam, siekiamam ir sunkiai įgyvendinamam iki krizės?

Neramumai arabų pasaulyje išprovokavo gausybę apžvalgininkų, politologų ir kultūrologų samprotavimų apie šių skirtingų civilizacijų santykius. Nors ir iki arabų pavasario musulmoniškos šalys dėmesio stoka negalėjo skųstis, šie neramumai paįvairino Vakarų ir arabų šalių santykių analizės kontekstą, kuris iki tol daugiausia buvo orientuotas į kovą su terorizmu ar Irako, Afganistano ir Irano problemas.

Turėti gyvenime užsibrėžtą tikslą arba viziją yra labai svarbu ne tik žmogui, bet ir bet kuriai institucijai, įmonei ar valstybei. Tam tikro siekio nusistatymas padeda kryptingai veikti ir taip pasiekti norimų rezultatų. Tai praktiškai aksioma, todėl nenuostabu, kodėl vizijų formavimas yra svarbus valstybių uždavinys. Šiame straipsnyje norėčiau prisiminti kontraversišką Lietuvos viziją – siekį tapti politiniu regiono centru.

Su Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartimi prasidėjusi fenomenali Europos integracija pateisino ir tikriausiai viršijo tuometinius vieningos Europos šalininkų lūkesčius. Tačiau, nors šiuo metu Europa nepalyginti saugesnė ir vieningesnė nei prieš penkis dešimtmečius, pasigirsta kritikos dėl stringančios ES plėtros ar jos ateities perspektyvų.

Vis sparčiau keičiantis tarptautinės politikos realijoms retas bandys nuginčyti, kad Francio Fukuyamos pranašystė apie istorijos pabaigą nepasitvirtino. Vakarų su JAV priešakyje pergalė po beveik dvidešimtmečio nebeatrodo tokia triuškinama, o demokratinis egzistavimo principas toli gražu nebe vienintelis pasirinkimas.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.