Pastaruosius keletą mėnesių prorusiški komentatoriai daugelyje Vakarų šalių nušviečia įvykius Ukrainoje remdamiesi stereotipais, kurie primena kadaise buvusią tipišką rasistinio ir imperialistinio mąstymo retoriką. Dėl tų stereotipų ukrainiečiai (taip pat gruzinai, moldavai, lenkai, lietuviai, latviai, estai) tampa naujos formos orientalizmo – iškreipto mąstymo būdo, kurį žmonės Vakaruose demonstruoja kalbėdami apie padėtį kitose pasaulio dalyse, – aukomis. Šis straipsnis suteikia peno skaitytojų ir komentatorių apmąstymams ir skatina sustoti ir susimąstyti prieš imantis rašyti apie Rytų Europą: pirmiausia mums reikia išsivaduoti iš stereotipų, kurie yra mus užvaldę mums to net nesuvokiant.

Kirgizijoje šis tas vyksta: nauja vyriausybė, kuriasi nauji opozicijos aljansai, o nauja ilgai trukusios įvairių politinių jėgų kovos fazė rodo, kad klostosi dinamiška ir lankstesnė nei bet kur kitur Centrinėje Azijoje politinė sistema. Debatai dėl šalies jungimosi į tarptautines sąjungas pinasi su vietinių politinių jėgų kova siekiant numatyti Kirgizijos ateitį Eurazijos regione.

Derlingas Ferganos slėnis, plytintis Centrinės Azijos širdyje tarp Uzbekistano, Tadžikistano ir Kirgizijos, jau seniai yra dėmesio centre dėl daugybės regiono saugumui keliamų grėsmių. Tarp jų – ginčytinų valstybių sienų ir anklavų klausimai, laikomi svarbiausiu destabilizacijos veiksniu. Neseniai vykę pasienio incidentai tarp Tadžikistano ir Kirgizijos dar kartą išryškino problemą, tačiau, siekiant padaryti bent paprasčiausias išvadas apie saugumą Ferganos slėnyje, reikia atidžiau pažvelgti į visus tai lemiančius veiksnius.

Pastaraisiais metais Kinijos vaidmuo Centrinėje Azijoje akivaizdžiai padidėjo ir tai pavertė ją svarbiausiu penkių posovietinių Centrinės Azijos respublikų prekybos partnere. Kinija formuluoja savo Centrinės Azijos strategiją vien ekonominiais terminais: jos investicijos užtikrina regiono plėtrą ir turėtų būti geriausia jo stabilumo garantija. Kadaise tuščios rinkos dabar yra pripildytos kiniškų prekių, plečiama infrastruktūra ir tai atrodo kaip grynai pozityvus, abiem pusėms naudingas žaidimas. Tačiau viskas nėra taip paprasta.

Be pirmoje šio straipsnio dalyje analizuotų politinių veiksnių, yra dar daugybė socialinių ir ekonominių klausimų, kuriuos reikia atskirai aptarti, kad Kazachstano „stebuklas“ būtų įvertintas objektyviai.

Pastaraisiais metais dėmesys Kazachstanui – didžiausiai Centrinės Azijos šaliai ir ekonomikai – Vakarų žiniasklaidoje akivaizdžiai padidėjo, ekonomikos kilimas padarė Kazachstaną viena iš sparčiausiai besivystančių buvusios SSRS valstybių. Padidėjęs susidomėjimas šia šalimi gali būti aiškinamas tiek neabejotinai įspūdinga ekonomine jos veikla, tiek ir jos pačios viešųjų ryšių pastangomis pateikti šalį kaip unikalų ekonominės sėkmės, pasiektos dėl „apsišvietusio“ paternalistinio autoritarinio vadovavimo, pavyzdį.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.