Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Roman Jakovlevskij
 
  Minskas ir Ankara: specifinio pobūdžio santykiai

Roman Jakovlevskij
2015 12 28

Šiandien mažai kas prisimena, kad Turkijos Respublika buvo pirma valstybė, oficialiai pripažinusi Baltarusijos Respubliką.

Netrukus Minske pasirodė ir pirmasis pasiuntinys – Turkijos, ir tai labai padėjo energingo Turkijos verslo plėtrai Baltarusijoje. Tada aktyviai plėtojosi ir kitos abipusio bendradarbiavimo, kuriam buvo lemta atlaikyti ir rimtų išbandymų, sritys. Praėjus porai metų po to, kai Ankara pripažino Baltarusiją suverenia valstybe, Minske kilo didžiulis šnipinėjimo skandalas ir du turkų diplomatai buvo priversti išvykti namo. O KGB savo pastate surinko žurnalistus ir parodė „kiną“ apie tai, kaip turkai verbuoja Baltarusijos piliečius. Po šio žurnalistams surengto „kino“ kai kurie jo fragmentai buvo parodyti per televiziją.

 
 
  Gintarinė Europos viltis (9)

Roman Jakovlevskij
2015 08 31

Krymo aneksija sugriovė Europos saugumo sistemą ir perkėlė ją į priešiškų NATO santykių su Rusija tėkmę. Šio pokyčio įtaka kiek mažiau pastebima Rusijos sąjungininkų santykiuose su NATO, tačiau Maskva stiprina spaudimą Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) narėms, neprarasdama vilčių paversti ją kažkuo panašiu į anti-NATO.

 
 
  Minsko viltys ir iliuzijos (24)

Roman Jakovlevskij
2014 09 19

Kuo labiau nutolsta įvykiai Minske, susiję su Putino ir Porošenkos susitikimu, tuo didesnis stebėtojams kyla nerimas dėl A. Lukašenkos, pozicionavusio save kaip taikdarį, pastangų pasekmių. Jo užsienio reikalų ministro Makėjaus tvirtinimas, kad jau patį Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimo faktą, ypač dalyvaujant ES atstovams, jis laikąs Minsko parodytos iniciatyvos sėkme, verčia tos sėkmės tikrumu abejoti. Juk vos tik spėjus Lukašenkai išlydėti aukštuosius svečius iš karto prasidėjo pavojingas prorusiškų Ukrainos separatistų kovos veiksmų eskalavimas, kurį Porošenka pavadino Rusijos įsiveržimu. O Vakarai eilinį kartą ėmė klausinėti klastingojo Putino: kas tai yra?...

 
 
  Baltarusijoje oligarchus paskiria Lukašenka, Ukrainoje oligarchai skiria prezidentą (11)

Roman Jakovlevskij
2014 01 01

Žvilgsnis iš Minsko į Ukrainos įvykius

Baltarusijoje labai atidžiai sekama, kas vyksta Ukrainoje, tačiau vertinti to neskubama. Šiomis dienomis daugelis manęs klausia, kas vyksta Kijeve, ir tai – nuoširdus susidomėjimas. Manau, kad tyla Baltarusijoje klaikiai augant kainoms yra apgaulinga. Mūsų šalyje visi žino, kad šiandien Ukrainai iškilo rimtų sunkumų. Aišku, kaip ir 2004 metais, pasienio su Ukraina rajone – Polesėje – kabelinės televizijos tinklai nebetransliuoja Ukrainos kanalų. Tačiau šiandien, priešingai nei prieš 10 metų, nieko nuslėpti nebeįmanoma, nes jau išplito internetas.

 
 
  O dabar Putinas važiuoja į Jerevaną (207)

Roman Jakovlevskij
2013 11 22

Pasakos apie galimą Muitų sąjungos išplėtimą, į ją įstojant Turkijai, Indijai, Vietnamui, suvokiamos kaip kipšo pinklės.

Kol Putinas apie Ukrainos eurointegraciją aiškinasi su Janukovyčiumi tai Sočyje, tai lyg ir Maskvoje (iki šiol gerai nežinoma, kur), Kremliaus eilėje atsirado Armėnija. Jau ne paslaptis, kad gruodžio pradžioje Putiną išvys Jerevane, kur jis senokai bebuvo. Atėjo metas padėtį išsiaiškinti vietoje.  

 
 
  Sveiki atvykę! (4)

Roman Jakovlevskij
2013 11 05

Neseniai vykusį oficialų Ukrainos premjero žaibo vizitą į Minską visi beveik užmiršo.

Į kai kurių strategų spėliojimus, kad svečias šį kartą bandys užsitikrinti Minsko paramą eurazijinių Kremliaus planų prilaikymui, rimtai žiūrėti neverta. Briuselis ir Maskva spaudimą Kijevui didina ne dienomis, o valandomis. Šiame mūšyje už Ukrainą apie svarbų Baltarusijos vaidmenį mėgstama kalbėti tik Minske...

 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras