Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lauryna Babilčiūtė
 
  Rusijos konservatizmą prisiminus (11)

Lauryna Babilčiūtė
2015 04 10

Pastarąjį dešimtmetį Rusijos politikai ir žiniasklaida vis aktyviau prikaišioja Vakarams bandymus diegti Rusijoje vakarietiškas vertybes – žmogaus ir piliečių teisių apsaugą, draudimą varžyti žiniasklaidos ir susirinkimų laisvę, ginti eilinio piliečio teisių viršenybę prieš valstybės teises, skleisti kultūrinės, konfesinės, galų gale – seksualinės išraiškos pasirinkimo laisvės idėjas. Vakarai savo ruožtu siekė ir tikisi, kad Rusija perims vakarietiškas liberalias, demokratines laisvosios rinkos vertybes, viliasi, kad Rusijoje bus gerbiamos žmogaus laisvės ir teisės, bus sukurta konkurencinga, atvira politinė sistema su lygiomis galimybėmis opozicijai, žiniasklaidos laisve ir laisvosios rinkos konkurencija. Tačiau Rusija ne tik kad nesistengė ir nesistengia perimti šių vertybių, bet ir 2012 m., Vladimirui Putinui tapus prezidentu trečiąjį kartą, sustiprino puolimą prieš Vakarų vertybes.

 
 
  Kaip Rusija užkariaus pasaulį? (60)

Lauryna Babilčiūtė
2015 03 16

Agresyvi Rusijos politika Ukrainos atžvilgiu visiems kelia klausimą – ko galima tikėtis iš Rusijos? Šiandienos įvykiai ir neseniai nuaidėję propagandiniai kliedesiai per Rusijos „Penktąjį kanalą“ laidoje „Svarbiausia“ („Главное“) privertė prisiminti vieną iš skaitytų Rusijos autorių knygų, kuri po pasirodymo spaudoje nesulaukė didesnio dėmesio, mat tuo metu dar nebuvo tokia aktuali ir tiesiog buvo laikoma utopija ar futurologiniais kliedesiais. Tai Michailo Jurjevo politinės fantastikos knyga „Trečioji imperija. Rusija, kuri privalo būti“ (Михаил Юрьев. ТРЕТЬЯ ИМПЕРИЯ. Россия, которая должна быть), kurioje suformuota „keturių žingsnių programa“, kaip Rusija taps pasauline imperija.

 
 
  Amoralūs bandymai perrašyti istoriją (53)

Lauryna Babilčiūtė
2015 02 23

Šių metų sausio 27-ąją, Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną, buvo minimos 70-osios Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinės. Į jų minėjimą Osvencime, Lenkijoje, Rusijos prezidentas V. Putinas nevyko teisindamasis, kad šį kartą nebuvo oficialiai pakviestas. Įtikimesnė atrodo kita priežastis – Lenkijos užsienio reikalų ministro Grzegorzo Schetynos pareiškimas, jog Aušvicą išvadavo Raudonosios armijos 2-ojo Ukrainos fronto kariai, t. y. „ukrainiečiai“, papiktinęs V. Putiną. Tai logiškiau sietųsi ir su jo kalba, pasakyta Žydų muziejuje Maskvoje surengtame tų pačių metinių minėjime, kur Rusijos lyderis įspėjo, kad „bet kokie bandymai ištrinti šiuos įvykius, iškraipyti, perrašyti istoriją yra nepriimtini ir amoralūs“. 

 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras