Politinės prognozės – nedėkingas dalykas, ypač jei mėginame spėti Kremliaus užsienio politikos viražus. Kovo 14 d. pranešimas apie Rusijos karinės kampanijos Sirijoje pabaigą buvo dar labiau netikėtas nei bombardavimų pradžia pernai rugsėjį.

Ką gi, atrodo, kad su Novorosijos projektu pabaigta galutinai. Kremliuje lyg ir susitaikyta, kad Rytų Ukrainoje nieko naujo išpešti nepavyks ir kad laikas kažkaip iš tos istorijos suktis, kiek galima sumažinant nuostolius. Tarp Maskvos norų ir tai, kad pasaulis kuo greičiau pamirštų Donbasą, tarytum nieko ten per pastaruosius metus neįvyko. Ypač norėtųsi, kad tas tarptautinės ekspertų grupės raportas apie MH-17 lainerio katastrofą, kuris prieš porą dienų Nyderlandų viešai paskelbtas, liktų nepastebėtas ar būtų užgožtas kitų įvykių. Apie jo turinį ir išvadas žinoma pakankamai daug, tad net ir nenuovokūs supranta, kad Rusija iš šios istorijos sausa neišbris.

Sovietinių laikų kariškame juokelyje buvo klausiama:

– Kaip karys turėtų laikyti šautuvą branduolinio karo atveju?

Teisingas atsakymas:

– Karys turi laikyti šautuvo vamzdį nukreiptą į šoną, nes besilydantis šautuvo plienas gali sugadinti valdiškus kerzinius batus.

Pastaruoju metu žiniasklaida pranešė apie JAV ketinimus dislokuoti Vidurio ir Rytų Europos šalyse tam tikro dydžio karinės technikos ir įrangos komplektus. Konkretūs skaičiai ir detalės nėra iki galo aiškūs, tačiau, atrodo, kalbama apie sausumos kariuomenės brigadai (3000–4000 karių) reikalingą įrangą, kuri būtų paskirstyta visame regione – Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Baltijos šalyse. Tarp planuojamos perkelti technikos minimi JAV tankai „Abrams“, šarvuotosios kovos mašinos „Stryker“, artilerijos sistemos.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.