Irano Islamo Respublikos prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas dažnai laikomas radikaliu politiniu lyderiu. Kartais jis priskiriamas net prie pavojingų bepročių kategorijos. Kai kurie Vakarų saugumo ekspertai pabrėžia, kad pasaulis atsidurtų ant didžiulės katastrofos slenksčio, jei Iranas, vadovaujamas tokių žmonių kaip M. Ahmadinejadas, sugebėtų sėkmingai įgyvendinti kontroversiškai vertinamą branduolinę programą.

Jau beveik trys dešimtmečiai, kai JAV užsienio politiką formuojantys strategai ir geopolitikai nesėkmingai mėgina išspręsti galvosūkį, kurio esmė – kaip į sau lojalių sąjungininkų gretas susigrąžinti Iraną. Nuo 1979 m. islamiškosios revoliucijos ši persų valstybė Vidurio Rytų regione vykdo JAV interesų neatitinkančią užsienio politiką – remia radikalius islamistus, siekia susilpninti Izraelio galią, bando destabilizuoti situaciją musulmoniškose Persijos įlankos valstybėse ir kt.

Šiandien nepriklausoma Lietuvos valstybė siekia tapti visaverte Europos Sąjungos ir NATO nare. Lietuvos politinė orientacija į demokratinius ir liberalius Vakarus nekelia abejonių. Atrodo, jog narystė euroatlantinėse struktūrose ir atitinkama orientacija mums savaime garantuoja saugią bei sočią ateitį.

Tačiau situacija šiandien iš tiesų kur kas labiau problematiška nei atrodo. Atidžiau įvertinus Lietuvos tarptautinę situaciją, panašu, kad ateitis nešviečia rožinėmis spalvomis.

Rugpjūčio 19 d. Irano Islamo Respublikoje prasidėjo karinės pratybos, kuriomis persų valdantysis elitas stengiasi vidaus ir užsienio auditorijai pademonstruoti režimo tvirtumą. Įdomu, jog pratybos vyksta būtent tuo metu, kai situacija Vidurio Rytų regione itin nestabili, o įtampa tarptautinėje arenoje dėl Irano branduolinės programos auga.

Remiantis persų naujienų agentūra „IRNA“, prasidėjusios pratybos, kurios turėtų trukti keletą savaičių, yra didžiausios karinės pratybos pastaraisiais metais.

Po to, kai Rusijos prezidentas V. Putinas teroristinės organizacijos „Hamas“ atstovus oficialiai pakvietė apsilankyti Maskvoje, JAV imta garsiai kalbėti apie naująją Kremliaus politiką Vidurio Rytų regione. Anot Arielio Coheno, „Hamas“ vizitas į Maskvą, Rusijos ir Irano bendradarbiavimas branduolinės energetikos sferoje, rusų ginkluotės tiekimo Iranui ir Sirijai projektai – Rusijos valdžios apsisprendimo sugrįžti prie SSRS laikų politikos ir konfrontacijos su Vakarais įrodymas.

Paskutiniu metu Iranas susilaukia ypatingai didelio tarptautinės bendruomenės dėmesio. Užsienio šalių žiniasklaidoje aktyviai aptarinėjama šios šalies branduolinė programa, vertinami jos prezidento Mahmoudo Ahmadinejado antisemitiniai pareiškimai, analizuojami teokratinio režimo ryšiai su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis.

Visose rimtose diskusijose apie Irako ateitį neišvengiamai tenka kalbėti apie Iraną ir jo ambicijas Vidurio Rytuose. Po S. Husseino režimo žlugimo, Irano statusas Vidurio Rytų regione gerokai pakilo. Amerikiečiai, sprendimų priėmėjai, šiandien puikiai supranta, jog Irake nebus taikos be kompromisinio susitarimo su Iranu.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.