Įžanga 

Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, žmonių, sergančių narkomanija, nėra daug. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addiction, EMCDDA) duomenimis, Lietuvoje marihuana yra labiausiai vartojamas narkotikas. Tikėtina, kad šio narkotiko vartojimą praktikuoja apie 2 proc. visuomenės. JAV nacionalinės narkotikų kontrolės politikos biuro (Office of National Drug Control Policy, ONDCP) duomenimis, 2010 m. 8 proc. visuomenės vartojo kokios nors rūšies narkotines medžiagas. Rusijoje šis rodiklis yra apie 6–6,5 procento. Taigi, sąvoka „narkotikų karas“ Lietuvos gyventojams neturėtų būti labai aktuali, nes čia nėra tiek daug potencialių pirkėjų kaip Rusijoje ar JAV. Vis dėlto šį terminą galime išgirsti vis dažniau, nes kova su narkotikų prekyba veikia minėtų šalių užsienio politiką bei santykius su kitomis valstybėmis ar kariniais aljansais. Šio straipsnio objektai – JAV ir Rusija, kurios suformavo skirtingas šios problemos sampratas. Abi šalis kamuoja ne tik tarptautinio terorizmo problema, bet ir kova su tarptautiniais narkotikų platintojais. Šiame straipsnyje bus nagrinėjama, kaip narkotikų karas veikia jų užsienio politiką, bus analizuojamos JAV ir Rusijos narkotikų platinimo, vartojimo ir prevencijos situacijos.

Šiais metais Kinijoje pirmą kartą įvyko Didžiojo dvidešimtuko, arba G20, vadovų susitikimas. Hangdžou mieste, kur rugsėjo 4–5 dienomis vyko šis susitikimas, autoritarinis Kinijos komunistinis režimas stengėsi paslėpti visas problemas, su kuriomis nesusitvarko. Pavyzdžiui, oro taršą ir skurdą nuslėpti buvo bandoma uždarant aplinką teršiančius fabrikus, tiesiant naujus kelius, pastatant modernius namus, pasodinant medžių – kad tik oro taršos ir skurdo nesimatytų. Dar labiau norint pabrėžti autoritarinio režimo sėkmę, Hangdžou mieste patruliavo automatiniais šautuvais apsiginklavę kariškiai ir net buvo sukurtas oficialus G20 susitikimo himnas. Už šio fasado slėpėsi draudimas vietos aktyvistams viešai bendrauti su užsienio žiniasklaida.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.