VšĮ Geopolitinių studijų centras įkurta 2005 metais aktyvių ir pilietiškai mąstančių Lietuvos žmonių iniciatyva.

 Pagrindiniai Geopolitinių studijų centro tikslai ir funkcijos yra:

1. Nagrinėti, atrinkti ir kaupti informaciją apie valstybių, esančių Lietuvai aktualioje geopolitinėje erdvėje, politinę, ekonominę, karinę, socialinę, demografinę, ekologinę ir kt. situacijas.

2. Sekti ir analizuoti geopolitinius procesus Lietuvai aktualioje geopolitinėje erdvėje, nagrinėti galimą šių procesų ir jų kaitos įtaką  politinėms, ekonominėms, gynybinėms, socialinėms, kultūrinėms ir kt. situacijoms Lietuvoje ir artimiausiose kaimyninėse valstybėse, įskaitant galimas politines, ekonomines, karines, socialines, ekologines ir kt. grėsmes Lietuvos bei jos artimiausių kaimynių saugumui.

3. Tirti ir analizuoti geopolitinius procesus Lietuvai aktualioje geopolitinėje erdvėje, tokius kaip valstybių, jų susivienijimų ar svarbiausių jų ekonomikos subjektų konkurencija siekiant politinės įtakos ir ekonominės galios, dominavimo informacinėje erdvėje savo šalyse ar tarpvalstybiniuose susivienijimuose:

• teikti prioritetą geopolitinių procesų stebėjimui Rusijoje kaip valstybėje, turinčioje didelę įtaką tarptautinėje arenoje ir didžiausią užsienio valstybės įtaką situacijai Lietuvoje bei artimiausiose jos kaimynėse; analizuoti ir įvertinti Rusijos naudojamas energetinės politikos, informacines ir propagandines priemones, kuriomis ji siekia išplėsti tiesioginę savo įtaką  situacijai Lietuvoje, artimiausiose jos kaimynėse bei posovietinėje erdvėje;

• atidžiai stebėti ir nagrinėti procesus, vykstančius tarptautinio terorizmo ir politinio nestabilumo veikiamose šalyse, galinčiose turėti įtaką bendrai tarptautinei situacijai, įskaitant galimą didelio karinio konflikto ar plataus masto ekonominės krizės grėsmę;

• stebėti ir nagrinėti procesus, vykstančius tarpvalstybinėse struktūrose, kurių narė yra Lietuva;

• stebėti ir tirti politinius bei ekonominius procesus komunistinių idėjų pagrindu valdomose valstybėse, tokiose kaip Kinija, Kuba ar Šiaurės Korėja. 

4. Tyrimo, stebėjimo ir analizės išvadas pateikti Centro administruojamame interneto tinklapyje www.geopolitika.lt. Jame publikuojami analitinio pobūdžio straipsniai, kuriuos parengė Lietuvos (pagal galimybes – ir užsienio šalių) politikai, žurnalistai, analitikai ir žinomi visuomenės veikėjai.

5. Rengti informacinio-analitinio pobūdžio konferencijas Lietuvai aktualiausiais geopolitikos klausimais, prisidėti prie Centro veiklai artimiausių pilietinių iniciatyvų ir projektų.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.