Liepos 24-28 dienomis Dubingiuose vyksta tarptautinė konferencija - Vasaros akademija, kurioje nagrinėjami aktualūs posovietinės erdvės ,,įšaldyti“ konfliktai tarp Moldovos ir Padnestrės, tarp Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos. Keturias dienas profesionalūs politologai, politikai, diplomatai, visuomeninių ir pilietinių organizacijų atstovai, jaunimas iš Baltijos šalių, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Padnestrės regiono, Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos diskutuoja apie regioninių ir etninių konfliktų priežastis, jų mastą, dinamiką, galimus problemų sprendimų būdus ir padarinius.

Ypatingą dėmesį Vasaros akademijos dalyviai skiria trečiųjų šalių – Rusijos, ES ir atskirų jos narių, NATO, JAV ir kitų – vaidmeniui bei patirčiai sprendžiant ,,įšaldytus“ konfliktus ir ieškant išeičių iš susidariusios sudėtingos situacijos.

Lietuvos Seimo nario Jono Čekuolio tikinimu, Lietuva yra suinteresuota, kad kaimynystėje, kurios sąvoką šiandienos Europa išplėtė už paprasčiausios geografijos ribų, nebūtų neaiškių, nestabilių ir nepatikimų šalių. Kaip tik todėl Lietuva neslepia savo interesų Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje ir Kaukaze.

Politinių studijų ir tarptautinių santykių instituto Kišiniove dėstytojas, ,,Democratia Weekly“ direktorius Cornelis Ciurea Moldovos ir Padnestrės konflikto šaknų ieškojo pasitelkdamas geopolitines, etnines ir ekonomines priežastis. Anot jo, nė vienas iš stereotipinių paaiškinimų, kodėl kilo ši problema, nėra tikslus. ,,Egzistuoja tam tikras nepasitikėjimas sąvoka ,,įšaldytas konfliktas“, nes tai lyg ir sudaro įspūdį, kad tai yra normalu, kad žmonės susitaikė su tokia padėtimi ir gyvena toliau. Tai tikrai yra blogai“, - mano C. Ciurea. Kokius sprendimų variantus mato oficialusis Kišiniovas? Nauji rinkimai, atitinkamos kvotos parlamente suteikimas Padnestrei, šio regiono atstovams – vietos Vyriausybėje ir plati regiono autonomija. Tačiau tokio įvykių scenarijaus nepalaiko opozicija.

Nepripažintų šalių tarpparlamentinės asamblėjos vykdoma sis sekretorius Aleksejus Martynovas Vasaros akademijos dalyvius tikino, kad Padnestrės problemos sprendimas privalo būti prioritetas tiek Rusijai, tiek ir Europai. ,,Kas yra Padnestrė šiandien? Kuriamas kriminalizuotos, separatistinės respublikos vaizdas, kuris visai neatitinka tikrovės. Šis regionas turi visus valstybinius institutus, funkcionuoja sistema, reikalinga suvereniai valstybei, tad Padnestrės istorija yra pavyzdys, kaip nepriklausomybę pasiekti demokratiniu būdu“, - kalbėjo A. Martynovas.

Savo ruožtu Padnestrės Aukščiausiosios Tarybos deputatas Viktoras Guzunas pareiškė, kad konflikto priežastis – po SSSR subyrėjimo kilęs karinis susirėmimas. Anot jo, Padnestrei ypač svarbus yra Rusijos vaidmuo šioje istorijoje, nes kaip tik šios šalies kariuomenės divizija įsikišo ir nutraukė kraujo praliejimą.

Dar vienas aktualus posovietinės erdvės ,,įšaldytas“ konfliktas – tarp Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos. Gruzijos ambasadoriaus Lietuvoje Davido Apciauri teigimu, ši problema turėtų būti sprendžiama išskirtinai dialogo keliu, atsisakant jau susiformavusių stereotipų ir tradicinio mąstymo. Anot jo, visos konflikto pusės privalo tarpusavyje kalbėtis ir ieškoti naujų išeičių, remtis naujomis vertybėmis, nes tik taip įmanoma išsiveržti iš susidariusios keblios padėties. D. Apciauri įsitikinimu, konflikte tarp Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos –įšaldytas jis ar ne – gana svarbų vaidmenį vaidina Rusijos faktorius. ,,Norime tikėti, kad Rusijos vaidmuo taps iš tikrųjų konstruktyvus“, - reziumavo Gruzijos ambasadorius.

Naujo dialogo būtinybę palaikė ir Abchazijos atstovai – šio regiono Sporto ir jaunimo reikalų komiteto vicepirmininkas Šamilis Adzinba Dubingiuose vykstančioje Vasaros akademijoje atkreipė dėmesį į tai, kad visiems itin trūksta informacijos apie Abchaziją, kad požiūris į šį regioną ir konfliktą su Gruzija dažnai nušviečiamas vienpusiškai ir tendencingai. ,,Apie dešimt metų niekas neklausė mūsų argumentų ir šiandien atsidūrėme aklagatvyje. Noriu patikinti, kad Abchazijos pozicija vienareikšmė – suvereni, nepriklausoma valstybė“, - kalbėjo Š. Adzinba, pridurdamas, kad tik situacijos sudėtingumas, visiškos izoliacijos grėsmė pastūmėjo Abchaziją į Rusijos glėbį, privertė šio regiono gyventojus tapti Rusijos piliečiais. Teiginius, kad Abchazija ruošiasi prisijungti prie Rusijos, kategoriškai paneigė ir regiono užsienio reikalų viceministras Maksimas Gvindzija, anot kurio, tokios kalbos yra destruktyvios ir neatitinkančios tikrovės.

Toliau Vasaros akademijos dalyviai planuoja ne tik aptarti konfliktų sprendimo variantus, bet ir darbo grupėse parengti įmanomus scenarijus bei juos išnagrinėti. Paskutinę Vasaros akademijos darbo dieną – penktadienį – organizuojamas apskritas stalas, kurio tema: ,,Prievartos naudojimas posovietinės erdvės konfliktuose. Prievartos formos ir naudojimo mastai“.

Daugiau informacijos:

www.geopolitika.lt

Geopolitinių studijų centras

Aušra Radzevičiūtė

370 699 176 15

Kontaktinis asmuo:

Greta Monika Tučkutė

Direktorė

VšĮ Geopolitinių studijų centras

Tel.: +37069931898

info@geopolitika.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.