|
Tarptautinė Vasaros akademija tęsia darbą
Aušra Radzevičiūtė 2007 07 26
Liepos 24-28 dienomis Dubingiuose vyksta tarptautinė konferencija - Vasaros akademija, kurioje nagrinėjami aktualūs posovietinės erdvės ,,įšaldyti konfliktai tarp Moldovos ir Padnestrės, tarp Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos. Keturias dienas profesionalūs politologai, politikai, diplomatai, visuomeninių ir pilietinių organizacijų atstovai, jaunimas iš Baltijos šalių, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Padnestrės regiono, Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos diskutuoja apie regioninių ir etninių konfliktų priežastis, jų mastą, dinamiką, galimus problemų sprendimų būdus ir padarinius.
Ypatingą dėmesį Vasaros akademijos dalyviai skiria trečiųjų šalių Rusijos, ES ir atskirų jos narių, NATO, JAV ir kitų vaidmeniui bei patirčiai sprendžiant ,,įšaldytus konfliktus ir ieškant išeičių iš susidariusios sudėtingos situacijos.
Lietuvos Seimo nario Jono Čekuolio tikinimu, Lietuva yra suinteresuota, kad kaimynystėje, kurios sąvoką šiandienos Europa išplėtė už paprasčiausios geografijos ribų, nebūtų neaiškių, nestabilių ir nepatikimų šalių. Kaip tik todėl Lietuva neslepia savo interesų Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje ir Kaukaze.
Politinių studijų ir tarptautinių santykių instituto Kišiniove dėstytojas, ,,Democratia Weekly direktorius Cornelis Ciurea Moldovos ir Padnestrės konflikto šaknų ieškojo pasitelkdamas geopolitines, etnines ir ekonomines priežastis. Anot jo, nė vienas iš stereotipinių paaiškinimų, kodėl kilo ši problema, nėra tikslus. ,,Egzistuoja tam tikras nepasitikėjimas sąvoka ,,įšaldytas konfliktas, nes tai lyg ir sudaro įspūdį, kad tai yra normalu, kad žmonės susitaikė su tokia padėtimi ir gyvena toliau. Tai tikrai yra blogai, - mano C. Ciurea. Kokius sprendimų variantus mato oficialusis Kišiniovas? Nauji rinkimai, atitinkamos kvotos parlamente suteikimas Padnestrei, šio regiono atstovams vietos Vyriausybėje ir plati regiono autonomija. Tačiau tokio įvykių scenarijaus nepalaiko opozicija.
Nepripažintų šalių tarpparlamentinės asamblėjos vykdoma sis sekretorius Aleksejus Martynovas Vasaros akademijos dalyvius tikino, kad Padnestrės problemos sprendimas privalo būti prioritetas tiek Rusijai, tiek ir Europai. ,,Kas yra Padnestrė šiandien? Kuriamas kriminalizuotos, separatistinės respublikos vaizdas, kuris visai neatitinka tikrovės. Šis regionas turi visus valstybinius institutus, funkcionuoja sistema, reikalinga suvereniai valstybei, tad Padnestrės istorija yra pavyzdys, kaip nepriklausomybę pasiekti demokratiniu būdu, - kalbėjo A. Martynovas.
Savo ruožtu Padnestrės Aukščiausiosios Tarybos deputatas Viktoras Guzunas pareiškė, kad konflikto priežastis po SSSR subyrėjimo kilęs karinis susirėmimas. Anot jo, Padnestrei ypač svarbus yra Rusijos vaidmuo šioje istorijoje, nes kaip tik šios šalies kariuomenės divizija įsikišo ir nutraukė kraujo praliejimą.
Dar vienas aktualus posovietinės erdvės ,,įšaldytas konfliktas tarp Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos. Gruzijos ambasadoriaus Lietuvoje Davido Apciauri teigimu, ši problema turėtų būti sprendžiama išskirtinai dialogo keliu, atsisakant jau susiformavusių stereotipų ir tradicinio mąstymo. Anot jo, visos konflikto pusės privalo tarpusavyje kalbėtis ir ieškoti naujų išeičių, remtis naujomis vertybėmis, nes tik taip įmanoma išsiveržti iš susidariusios keblios padėties. D. Apciauri įsitikinimu, konflikte tarp Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos įšaldytas jis ar ne gana svarbų vaidmenį vaidina Rusijos faktorius. ,,Norime tikėti, kad Rusijos vaidmuo taps iš tikrųjų konstruktyvus, - reziumavo Gruzijos ambasadorius.
Naujo dialogo būtinybę palaikė ir Abchazijos atstovai šio regiono Sporto ir jaunimo reikalų komiteto vicepirmininkas Šamilis Adzinba Dubingiuose vykstančioje Vasaros akademijoje atkreipė dėmesį į tai, kad visiems itin trūksta informacijos apie Abchaziją, kad požiūris į šį regioną ir konfliktą su Gruzija dažnai nušviečiamas vienpusiškai ir tendencingai. ,,Apie dešimt metų niekas neklausė mūsų argumentų ir šiandien atsidūrėme aklagatvyje. Noriu patikinti, kad Abchazijos pozicija vienareikšmė suvereni, nepriklausoma valstybė, - kalbėjo Š. Adzinba, pridurdamas, kad tik situacijos sudėtingumas, visiškos izoliacijos grėsmė pastūmėjo Abchaziją į Rusijos glėbį, privertė šio regiono gyventojus tapti Rusijos piliečiais. Teiginius, kad Abchazija ruošiasi prisijungti prie Rusijos, kategoriškai paneigė ir regiono užsienio reikalų viceministras Maksimas Gvindzija, anot kurio, tokios kalbos yra destruktyvios ir neatitinkančios tikrovės.
Toliau Vasaros akademijos dalyviai planuoja ne tik aptarti konfliktų sprendimo variantus, bet ir darbo grupėse parengti įmanomus scenarijus bei juos išnagrinėti. Paskutinę Vasaros akademijos darbo dieną penktadienį organizuojamas apskritas stalas, kurio tema: ,,Prievartos naudojimas posovietinės erdvės konfliktuose. Prievartos formos ir naudojimo mastai.
Daugiau informacijos:
www.geopolitika.lt
Geopolitinių studijų centras
Aušra Radzevičiūtė
370 699 176 15
Kontaktinis asmuo:
Greta Monika Tučkutė
Direktorė
VšĮ Geopolitinių studijų centras
Tel.: +37069931898
info@geopolitika.lt
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |