Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Vasaros akademija
 
  "Įšaldytų" konfliktų sureguliavimui reikalingas konstruktyvus dialogas (3)

Aušra Radzevičiūtė
2007 07 27

Liepos 27 dieną, penktadienį, darbą baigė tarptautinė konferencija - Vasaros akademija, kurios dalyviai nagrinėjo Moldovos ir Padnestrės regiono, Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos konfliktus, trečiųjų šalių vaidmenį šiuose konfliktuose ir jų sprendime. Profesionalūs politologai, politikai, diplomatai, visuomeninių ir pilietinių organizacijų atstovai, jaunimas iš Baltijos šalių, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Padnestrės regiono, Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos diskutavo apie postsovietinės erdvės konfliktų priežastis, dinamiką ir pasekmes, ieškojo sprendimų, kokiu būdu įmanoma juos sureguliuoti, kokius tarpininkus pasitelkti ir t.t.

Darbo sesijų metu konferencijos dalyviai išklausė konfliktuojančių šalių, Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos bei Lenkijos atstovų pranešimus apie padėtį "įšaldytų" konfliktų zonose, konfliktų pasekmes, galimus jų sprendimo būdus, trečiųjų šalių - Rusijos, ES, atskirų jos valstybių, tarptautinių organizacijų - vaidmenį, pradedant arba tęsiant derybas, ieškant išeičių iš susidariusios situacijos.

Vasaros akademijos dalyviai darbo grupėse taip pat parengė Moldovos - Padnestrės, Gruzijos - Abchazijos bei Pietų Osetijos konfliktų analizę ir galimus scenarijus, kaip galėtų toliau klostytis įvykiai šiuose regionuose, kokiu būdu ir kokia kaina galėtų būti pasiektas abiems konfliktuojančioms pusėms priimtinas kompromisas. Konferencijos organizatorių nuomone, svarbiausias tokio darbo rezultatas - skirtingas pozicijas ginančių pusių sėkmingas bandymas kalbėtis tarpusavyje, nors kol kas kompromisas ir nėra įmanomas. Gruzijos ir Abchazijos atstovai sutiko, jog jų problemoms išspręsti reikia laiko, nes šiai dienai konstruktyviam dialogui trukdo abipusės nuoskaudos, karinio konflikto pasekmės, šių susirėmimų dalyvių bei liudininkų nuotaikos ir pan. Be to, konferencijos dalyviai iš Abchazijos ir Pietų Osetijos tikino, jog Europos valstybėms trūksta objektyvios informacijos apie įvykius ir procesus šiuose regionuose.

Nemažiau dėmesio susilaukė ir Padnestrė, kurios atstovai Vasaros akademijos dalyviams tvirtino siekiantys visiško suvereniteto ir nepriklausomybės nuo Moldovos. Šio konflikto sureguliavimui taip pat reikalingas konstruktyvus dialogas, o jo rezultatu, konferencijos dalyvių manymu, galėtų tapti konfederacija ar autonomija.

Į Vasaros akademiją atvykęs Europos parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis kalbėjo apie trečiųjų šalių vaidmenį postsovietinės erdvės konfliktuose ir atkreipė dėmesį, jog neretai yra sunku atskirti, kas tarpusavyje konfliktuoja, o kas iš tiesų tarpininkauja. Jo manymu, Rusija Kaukaze vykstančiuose konfliktuose ne tarpininkauja, o tiesiogiai dalyvauja, kas dar labiau komplikuoja ir taip sunkią padėtį. "Belieka tikėtis, kad Kaukazo nepasieks beprotybės banga, kai gatvėse susiprogdina savižudžiai, siekiantis kartu nusinešti kuo daugiau gyvybių", sakė europarlamentaras V. Landsbergis.

Pirmą kartą Lietuvoje vykusį viešąjį projektą - Vasaros akademiją - organizavo Geopolitikos studijų centras, renginio partneris - Sankt Peterburgo Tarptautinės ir regioninės politikos centras.

Vasaros akademijos rėmėjai: LR Vyriausybė, LR URM, Atviros Lietuvos fondas, Konrado Adenauerio fondas, JAV Germano Marshalo fondas bei JAV ambasada Lietuvoje.

Daugiau informacijos:

www.geopolitika.lt

Geopolitinių studijų centras

Aušra Radzevičiūtė

370 699 176 15

Kontaktinis asmuo:

Greta Monika Tučkutė

Direktorė

VšĮ Geopolitinių studijų centras

Tel.: +37069931898

info@geopolitika.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras