Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Vasaros akademija
 
  "Įšaldytų" konfliktų sureguliavimui reikalingas konstruktyvus dialogas (3)

Komentarai:

pyz, 2008 04 23 16:09
da

Rolandas Tucas, 2007 10 05 12:41
Manau, kad laisvo apsisprendimo teise turi buti taikoma visoms tautoms: ir cecenams, ir abchazams, ir Padniestres rusams, ir Kosovo bei makedonijos albanams, ir Bosnijos bei Kroatijos serbams ir Pietu Sudano gyventojams, ir tt. Ir visiskai nesvarbu, kokia ju tautybe, ir kokia kita dar mums priimtina ar ne pasaulio galybe juos temia. Juk is tikruju pasaulio galybes svelniai tariant yra labai "nenuoseklios". tarkim, Rusija remia Abchazija, P.Osetija, Padniestre, bet aktyviai priesinasi Cecenijos, Tuvos, tatarstano, kipro Kurdu Respublikos, Kasmyro, Kosovo ir tt. neprikalausomybei. Turkija gi pripazysta Turku Kipro Respublika, bet priesinasi dideles kurdu tautos tokiems pat siekiams. Ispanija remia Vakaru Sakaros (siuo metu okupuota Maroko) nepriklausomybe, bet priesinasi to paties siakiantiems baskams ar katalonams ir tt.
Tad, manau, nusistovejusia iskreipta pasauline teise reikia tobulinti, o ne laikytis jos atgyvenusiu kanonu.

Rolandas Tucas


Rolandas Tucas, 2007 10 05 12:39
Manau, kad Lietuvai deretu ne vienasaliskai remti tokias salis, Gruzija, Moldova ir pan., o bandyti sutaikyti (zinoma, gal tai ir beprasmiska) abi puses. Tikrai nesu prorusisku paziuru. Netgi atvirksciai, nuolatos savo komentaruose pasisakau pries rusiskaji sovinizma, antivakarietiska diktatorisku paziuru Rusijos prezidento Putino politika, pries Rusijos pozicija Cecenijos klausimu (manau, kad Cecenijai turetu buti suteikta teise laisvai apsispresti del nepriklausomybes).
Taciau ir Gruzija man tikrai "nespinduliuoja" vakarietiska demokratija ir tolerancija. Toli jei dar iki to. Gruzinu Sarakasvilis yra toks pat autoritaristiniu bei sovinistiniu paziuru zmogus, kaip ir Rusijos Putinas. Bekompromise Gruzijos pozicija laisves ir pripzinimo siekianciu Abchazijos bei Pietu Osetijos kalusimu taip pat yra smerktina. ABCHAZU IR OSETINU TAUTOMS TURETU BUTI LEISTA LAISVAI APSISPRESTI DEL SAVO ATEITIES (buti Nepriklausomais(kas butu geriausias variantas), jungtis prie Rusijos ar prie Gruzijos). Galimi ir teritoeiju mainai. tarkim, net kokie 2/3 dabartines Abchazijos (su sostine Suchumiu) galetu buti perduota Gruzijai, o siaurvakarineje Abchazijos dalyje sukurta Nepriklausoma Abchazijos Respublika (su sostine Gudauta). Beje si teritorija ir buvo pirmine naujai paskelbtos Abchazijos Respublikos zeme (plius Tkvarceli anklava). Tik 1993 m. abchazams (su Rusijos pagalba) pavyko uzimti likusia didziaja Abchazijos dali.
Beje, P.Osetijai ir Abchazijai prisijungti prie Rusijos butu geresnis variantas, nei gryzti i Gruzijos sudeti. Vargu ar pavyktu sutaikyti abchazu ir gruzinu, ar ostinu ir gruzinu tautas. pakanka paklausyti vien sovinistini karingu Sarakasvilio pasisakymu, ir tai nesunkiai suprasite. Beje, P.Ostija apsijungtu su savo tautieciais kitapus Kaukazo kalnagubrio.
TAIGI, NEDERETU LIETUVOS VALDZIAI ATVIRAI REMTI KURIA NORS IS KONFLIKTUOJANCIU PUSIU. Pirmiausia deretu Lietuvai, kartu su kitomis Vakaru demokratijomis, skirti daugiau demesio Abchazijos, P.Osetijos, Cecenijos, Padniestres, Kalnu Karabacho, Siaures Kipro ir kt. krastu problemos spresti. Nepalikti sio "taikdarisko" klausimo vien Rusijai. Beje, siandien nuesekliai (ir nuosirdziai) tai daro tik tarptautine Nepripazintu Tautu ir Zmoniu Organizacija (UNPO) (www.unpo.org). O gruzinu sovinistus taip pat deretu gerai priremti prie sienos ir aiskiai jiems pasakyti, kad jei nepakeis savo kietakaktiskos pozicijos, tai naryste NATO, ES ar net menkiausia Vakaru demokratiju uztarima pastarieji matys kaip savo ausis.


 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras