Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Vasaros akademija
 
  ,,Įšaldyti” konfliktai: sprendimai įmanomi tik kalbantis (3)

Komentarai:

arvydas damijonaitis, 2011 05 19 13:31
Arvydas Damijonaitis
1.Okupantus rusus ir okupantus lenkus vienija politika ignoruoti tarptautinę teisę,įzuoliuti Lietuvą tarptautinių arbitražų erdvėje;2.Okupantai visuomet turi savo parankinius provokatorius,kurie okupacinius padarinius primeta Lietuvos pusei.Tomaševskiai yra tokių provokatorių pavyzdžiai;3.Dėl sostinės Vilniaus lenkiškos okupacijos,dėl akivaizdžių genocidinių nusikaltimų požymių Lietuvos pusė gali kreiptis į tarptautinį arbitražą dėl lenkiškos okupacijos padarinių .Lygiavos principas yra neadekvatus,nes lietuviai neokupavo Varšuvos,nenaikino lenkų;4.Rusija niekšiškai išnaudoja Vilniaus lenkišką okupaciją,kaip priemonę "SKALDYK IR VALDYK",stato atomines elektrines Lietuvos pasienyje;5.Lietuva ir Lenkija galėtų vieningai pareikšti savo VETO atominiams Rusijos-Baltarusijos žaidimams; 6.Lietuviai,čečėnų pavyzdžiu ,gali tapti "teroristais",nes ir Rusija ir Lenkija(Vilniaus krašto okupacijos padarinių įtvirtinimas,kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus) brutaliai pažeidžia lietuvių teisę GYVENTI ;

Rolandas Tucas, 2007 10 05 12:42
Manau, kad laisvo apsisprendimo teise turi buti taikoma visoms tautoms: ir cecenams, ir abchazams, ir Padniestres rusams, ir Kosovo bei makedonijos albanams, ir Bosnijos bei Kroatijos serbams ir Pietu Sudano gyventojams, ir tt. Ir visiskai nesvarbu, kokia ju tautybe, ir kokia kita dar mums priimtina ar ne pasaulio galybe juos temia. Juk is tikruju pasaulio galybes svelniai tariant yra labai "nenuoseklios". tarkim, Rusija remia Abchazija, P.Osetija, Padniestre, bet aktyviai priesinasi Cecenijos, Tuvos, tatarstano, kipro Kurdu Respublikos, Kasmyro, Kosovo ir tt. neprikalausomybei. Turkija gi pripazysta Turku Kipro Respublika, bet priesinasi dideles kurdu tautos tokiems pat siekiams. Ispanija remia Vakaru Sakaros (siuo metu okupuota Maroko) nepriklausomybe, bet priesinasi to paties siakiantiems baskams ar katalonams ir tt.
Tad, manau, nusistovejusia iskreipta pasauline teise reikia tobulinti, o ne laikytis jos atgyvenusiu kanonu.

Rolandas Tucas


Rolandas Tucas, 2007 10 05 12:30
Visai neseniai Padniestres ("Moldavijos Respublikos") pilieciai referendumu nusprende tapti Rusijos dalimi. Padniestres nereiktu liesti. Juk pastarosios pilieciai, cia gyvenantys nuo senu laiku, turi teise apsispresti. Zinoma, geriau butu, jei Padniestre gyvuotu kaip nepriklausoma, i ES bei nato strukturas orientuota salis. Deja, padniestrieciai pasirinko Rusijos anklavo statusa... To gal ir nebutu nutike, jei tik demokratisku Vakaru saliu pozicija butu kiek lankstesne bei palankesne tokiu saliu, kaip Padniestre, Abchazija, P.Osetija ir pan. atzvilgiu.
Padniestre niekada nebuvo Rumunijos dalimi (tarpukaryje si teritorija priklause Sovietu Sajungai, kai Moldova (Besarabija) buvo Rumunijos dalis.
Yra dar vienas "bet", apie kuri siandien nekalbama. dabartines Moldovos Respublikos sudetyje yra vienas autonomijos teises turintis politinis darinys - tai Gagauzijos Respublika (bent jau taip ji vadinosi, kai kelis metus buvo nepriklausoma). Pastarosios sostine - Komratas, dauguma gyventoju - gagauzu tautybes zmones 9viso kazkur apie 200 tukst.gyventoju). Kelis metus (berods nuo 1990 ar 1991 m.) si mazyte nepripazinta valstybele, kaip ir Padniestre, gyvavo nepriklausomai. Veliau, neatlaikiusi Moldovos spaudimo (skirtingai nei Padniestre) "isijunge" i Moldovos Respublikos sudeti (apie 1996 m.)(autonomijos teisemis). Taigi, koks likimas laukia Gagauzijos???


 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras