Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos ir Baltarusijos karinis aljansas

Evaldas Mikutis
2007 08 06

Iširus SSRS ir kariniam Varšuvos blokui, Rusijos karinė galia akivaizdžiai sumenko. Maskva neteko politinių ir karinių sąjungininkų, kurie ištikimai laimindavo visas jos akcijas, tiek iš baimės, tiek ir iš įsitikinimų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas demonstruoja siekį atkurti supervalstybės statusą, kokį anksčiau turėjo SSRS, todėl jo planuose svarbų vaidmenį užima karinio šalies potencialo didinimo klausimas. Jis, reikia pasakyti, niekada nebuvo išbrauktas iš Rusijos valstybės prioritetų dėl didelės karinio-pramoninio komplekso ir generaliteto įtakos. Šiems planams ypač palankias sąlygas sudaro autoritarinis Baltarusijos prezidento režimas, deklaruojantis siekį, nors paskutiniu metu antraplanį, sukurti bendrą valstybę. Abipusė integracija Rusijos Federacijai yra ypač svarbi kariniu strateginiu aspektu: Baltarusija saugo sieną su Latvija, Lietuva, Lenkija, todėl Rusijai nėra būtinybės kurti beveik 1000 km pasienio infrastruktūros; Baltarusija yra priešlėktuvinės gynybos skydas, patikimai dengiantis Maskvą (iki jos – dar  700 km) ir centrinės Rusijos pramonės rajoną; Baltarusijoje yra 10 aerodromų, tinkamų sunkiesiems bombonešiams.

Karinio bendradarbiavimo mechanizmas

Dar Boriso Jelcino laikais Rusija ir Baltarusija pasirašė daug svarbių sutarčių ir susitarimų, kurie tapo karinės abiejų valstybių integracijos varikliu. 1992 m. buvo sudaryta sutartis dėl kolektyvinės gynybos, jos pagrindu vėliau buvo sukurta Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO). Sutarta rengti Baltarusijos karininkus Rusijos aukštosiose karo mokyklose, numatyta vieninga ginkluotės sistema. Šalys deklaravo siekį suvienodinti gynybos politiką reguliuojančius teisės aktus.

Naujas impulsas karinio Baltarusijos ir Rusijos aljanso lipdymo procese buvo valstybių sąjungos sutartis, pasirašyta 1999 metais. Sukurta regioninė karinė grupuotė (RKG), kurios uždavinys – užtikrinti bendros valstybės saugumą ir bendrą gynybos erdvę, tapti veiksniu, sulaikančiu karinę grėsmę šiaurės vakarų kryptimi. Bendros valstybės nacionalinio saugumo koncepcijoje ir karinėje doktrinoje įrašyta, kad karinių blokų plėtra ir karinių grupuočių stiprinimas prie sąjunginės valstybės sienų yra karinė grėsmė.

Karinės integracijos procesą koordinuoja bendra Rusijos ir Baltarusijos gynybos ministerijų kolegija. Jos funkcijos: bendrų karinės raidos principų nustatymas; pasiūlymų panaudoti ginkluotąsias pajėgas regione svarstymas; personalo parengimo klausimai; bendrų ginkluotės programų ruošimas.

Priešas Nr. 1

Tiek Kremlius, tiek Minskas NATO plėtrą ir jos padarinius neoficialiai traktuoja kaip tiesioginį pavojų nacionaliniam saugumui. Šios pozicijos, nepaisant bendrų Rusijos ir NATO forumų, geros valios pareiškimų, Rusijos valdžia neatsisako, o Aleksandras Lukašenka toliau žongliruoja propagandinėmis „agresyvaus bloko“ klišėmis.

Atsakydamos į NATO plėtrą abiejų šalių vadovybės aktyvina karinį bendradarbiavimą. Toliau tobulinama ir plėtojama RKG, modernizuojama priešlėktuvinės gynybos sistema, stiprinama puolamoji aviacija, rengiama karinės logistikos sistema, unifikuojama ir modernizuojama ginkluotė. Baltarusijoje planuojama dislokuoti labai modernius rusiškų operatyvinių taktinių raketų kompleksus „Iskander“, dar 2005 m. pradėti tiekti modernūs raketų kompleksai S-300. Karinei galiai demonstruoti jau nuo 1999 m. rengiami bendri manevrai: „Giedras dangus“, „Tėvynės skydas 2004“. Vieni didžiausių buvo „Sąjungos skydas 2006“. Jų metu abiejų šalių kariniai daliniai veikė kaip viena armija ir atrėmė tariamą NATO puolimą. Manevruose dalyvavo 8800 karių (iš jų 1100 Rusijos), 40 tankų, 180 šarvuočių. Per mokymus buvo naudojama Rusijos aviacija: modifikuoti Su-30, Su-27M, labai modernūs sraigtasparniai Mi-28 „Naktinis medžiotojas“. 2007 m. vasario mėnesį vyko naujos štabų pratybos.

Kita aljanso pusė

Rusijos ir Baltarusijos karinį bendradarbiavimą sąlygoja ne tik minėtos politinės ir strateginės prielaidos, bet ir ekonominė nauda. Po SSRS žlugimo Baltarusijai liko nemažas sovietinio karinio-pramoninio komplekso kąsnis, kuris, nepaisant konversijos, buvo išsaugotas ir A. Lukašenka viešai džiaugėsi, kad įmonės „netapo puodų ir unitazų gamyklomis“. Baltarusijos įmonės daugiausia specializuojasi gaminti karinius komponentus, todėl joms būtina kooperacija su Rusijos įmonėmis, taip pat suinteresuotomis abipusiu bendradarbiavimu. Pirmiausia reikia paminėti naujausius rusiškus tankus T-90S, kurių dideliais kiekiais eksportuojami į Indiją, Kiniją, Iraną bei demonstruojami tarptautinėse ginklų parodose kaip naujausias Rusijos laimėjimas. Šių tankų ugnies valdymo sistemos – Baltarusijos kompanijos „Peleng“ gaminys. Dabartiniu metu apie 200 rusų karinių įmonių palaiko technologinius ryšius su maždaug 120 Baltarusijos karinio-pramoninio komplekso organizacijų. Abiejų šalių karinio-pramoninio komplekso veiklos koordinaciją gerina tarpvalstybinių bendrovių kūrimas, tokių kaip „Oboronitelnyje sistemy“, „Točnostj“, „Elektronnyje technologii“. Baltarusių mokslininkai aktyviai dalyvauja naujausios ginkluotės kūrime: „Rosoboroneksport“ produkcijoje jie padaro nuo 30 iki 50 procentų inovacijų.

Ateities planai ir perspektyvos

Energetinis Rusijos ir Baltarusijos konfliktas nesumažino abiejų šalių karinės integracijos pagreičio, nes, nepaisant nesutarimų ekonominėje srityje, Baltarusija tebėra svarbi Rusijos politinė ir karinė sąjungininkė. JAV toliau demonstruojant ryžtą išdėstyti priešraketinės gynybos sistemos objektus Lenkijoje ir  Čekijoje, Rusijos karo vadų nuomone, dar labiau padidėjo karinio aljanso stiprinimo būtinybė ir Baltarusijos vertė strateginiu požiūriu. Rusų generolai akcentuoja radiolokacinės stoties Baranovičiuose ir povandeninių laivų valdymo centro Vileikoje svarbą Rusijos nacionaliniam saugumui. Baranovičių radiolokacinė stotis fiksuoja visus balistinių raketų paleidimus ne tik Europos žemyne, bet iš dalies ir Atlanto vandenyne. Šis objektas priskiriamas Rusijos prezidento „juodajam lagaminėliui“. Kitas objektas – Vileika, 400 ha užimantis antenų laukas, skirtas kariniam Atlanto, Indijos ir  dalinai Ramiojo vandenyno stebėjimui. Ši stotis palaiko ryšį su rusų povandeniniais laivais.

Karinio aljanso tolesnį stiprėjimą rodo ir tai, kad abi valstybės numato ir toliau integruoti ne tik karinius dalinius, nacionalinio saugumo institucijas, bet ir bendrai saugoti bei ginti abiejų valstybių sienas. Iki 2011 m. planuojama užbaigti bendros sienos saugojimo infrastruktūros kūrimą. Rusijos valdžios atstovai išreiškė norą sukurti bendrą karinio koordinavimo instituciją; toliau rengiamos karinių mokymų programos ir manevrai. Tiek Rusijos politikai, tiek Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka deklaruoja, kad karinis abiejų šalių bendradarbiavimas yra prioritetas, kuriam alternatyvos nėra.

Kol Minske valdo autoritarinis A. Lukašenkos režimas, karinės integracijos procesas neturėtų sustoti. Tai nėra Baltarusijos prezidento begalinės meilės rusų tautai išraiška, tai tiesiog vienas svarbiausių veiksnių, dėl ko Rusijos valdžia priversta remti, kol nėra patikimos pamainos, vis labiau izoliuojamą A. Lukašenką, kuris strateginį Rusijos interesą naudoja kaip diplomatinį kozirį politiniuose žaidimuose su Maskva, kiekvieną kartą pabrėždamas, kad Baltarusija yra Rusijos skydas nuo Vakarų. O kol Minskas orientuosis į Rusija, ar tai būtų valdant A. Lukašenkai, ar ponui X, glaudus karinis bendradarbiavimas nenutrūks.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras