Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos politikos kadrų kalvė (2)

Aidanas Praleika
2007 08 07

Kremliaus Putinjugendas ateityje gali tapti Vladimiro Putino grįžimo į valdžią garantu.

Galiausiai baigėsi antrasis kasmetinis Kremliaus jaunimo judėjimo „Našy“ sąskrydis „Seliger-2007“. Reportažai iš Putinjugendu vadinamos organizacijos stovyklos buvo rodomi daugelio TV kanalų. Daugiausia dėmesio, žinoma, sulaukė Vladimiro Putino vizitas pas „komisarus“ ir spalvinga jo retorika siūlant britams „pasikeisti smegenis“. Spaudoje nemažai svarstyta, kokie „Našy“ judėjimo tikslai, kokia bus jo ateitis. Lietuvos spaudoje net teigta, kad su šio judėjimo pagalba Kremlius bando užvaldyti Lietuvą. Kokia gi iš tiesų yra Putinjugendo esmė?

Pionieriai, komjaunuoliai, hitlerjugendas

Judėjimas „Našy“ („Mūsiškiai“) nėra vienintelis ar seniausias Kremliaus projektas, skirtas sutelkti Rusijos jaunimui po V. Putino sparnu. Netgi atvirai ekstremistinė ideologija ne naujovė Kremliaus jaunimo judėjimams. Pirmoji Kremliaus sukurta jaunimo organizacija buvo „Iduščije vmeste“ („Einantieji kartu“). Beje, jai vadovavo dabartinis „Našy“ lyderis Vasilijus Jakemenko. Šis judėjimas neapsunkino savęs platesne ideologine koncepcija - jo vienintelis tikslas buvo populiarinti V. Putiną ir jo politikos kursą bei peikti kitaip mąstančius politikus ir visuomenės veikėjus.

Tačiau „Iduščije“ pasirodė kaip pernelyg fašistuojanti gauja netgi jų kūrėjams Kremliuje. Apie tai pradėta kalbėti, kai organizacijos aktyvistai surengė pogromus „nacbolų“ būstinėse ir viešai degino V. Putiną kritikuojančias knygas. Tada ir nuspręsta, kad judėjimas turi būti „civilizuotesnis“. Taip atsirado „Našy“.

Iš tiesų „Našy“ nėra pionierių, komjaunuolių ar hitlerjugendo klonas. Pirmiausia judėjime nėra vaikų, tik paaugliai ir studentiško amžiaus jaunimas. Ši „klaida“ matyt bus ištaisyta ateityje. Taigi pagal dalyvių amžių „Našy“ yra artimiausi sovietinio komjaunimo struktūrai. Tačiau jų propaguojamas V. Putino kultas labiausiai primena hitlerjugendą. Iš sovietinių jaunimo organizacijų „Našy“ pasiskolino sistemos garbinimą. Kaip sovietiniais laikais buvo garbinama Komunistų partija, taip „Našy“ šiandien šlovina V. Putino sukurtą šalies valdymo sistemą ir agresyvios vidaus bei užsienio politikos kursą. Žodžiu, „Našy“ tapo hibridu. Jie paėmė iš sovietinių ir nacistinių organizacijų tai, kas jose buvo „geriausia“ ir sulipdė į naują formą.

Kadrų kalvė ir rinkimų štabas

Pastaraisiais metais Rusijoje buvo daug kalbama apie tai, kad dabartinės valdančiosios jėgos turi turėti „rezervą“ - jaunimo organizacijas, iš kurių vėliau išaugs nauji parlamentarai, ministrai ir prezidentai. Turint omenyje, kad valdančiosiomis jėgomis galima vadinti tik V.Putiną ir jo aplinkos žmones, „Našy“ turi sekti būtent jų mokymu. Gali kilti klausimas, ar „Našy“ vis dar bus reikalingi, kai V. Putinas baigs kadenciją 2008 metais? Juk bus kitas prezidentas, o „Našy“ ideologija labai koncentruota į dabartinio Rusijos prezidento asmenį. Pakeisti stabą ne taip paprasta, o tai reiškia, kad „Našy“ gali tapti ideologiniais našlaičiais.

Čia ir praverčia minėtas sistemos garbinimas. Stovykloje prie Seligero ežero lankėsi ne tik V. Putinas ar jo įpėdiniais vadinami Sergejus Ivanovas ir Dmitrijus Medvedevas. Paskaitas dalyviams skaitė keliasdešimt žymių Rusijos politologų, ekonomistų ir patyrusių valdininkų. Stovykloje buvo daugiau nei 20 profiliuotų mokymo centrų. Rusijoje tai vadinama „upravlencų“ (vadovų) ugdymu.

Iš „Našy“ judėjimo narių nebandoma daryti besmegenių stabmeldžių. Kremlius siekia išugdyti absoliučiai lojalius, ideologiškai tvirtus būsimus valdininkus, kurie tęs šių dienų V. Putino politiką. Prezidentinė partija „Jedinaja Rosija“ („Vieningoji Rusija“), kuri beveik neabejotinai laimės ateinančius Dūmos rinkimus, jau pareiškė, kad svarsto galimybę penktadalį savo sąrašo vietų atiduoti jaunimui. Vargu ar reikia aiškinti, iš kur bus surinktas tas jaunimas.

Be to, juk V. Putinas paliks savo postą ilgiems 4 metams. Per tokį laiką net ištikimiausi bendražygiai Kremliuje gali persigalvoti ir nebepriimti jo atgal. Taigi jei V. Putinas iš tiesų ketina grįžti 2012-aisiais, jam reikia organizacijos, kuri liks ištikima jam ir neleis visuomenei užmiršti „didžiojo prezidento“ nuopelnų. Ta pati organizacija 2011 metais galėtų imtis organizuoti rinkimų kampaniją. Atrodo, kad būtent tokiai misijai šiuo metu ir rengiami „Našy“.

„Našizmo“ eksportas

Nagrinėjant „Našy“ galimybes eksportuoti savo ideologiją ir kurti antrines organizacijas užsienyje, galima daryti išvadą, kad perspektyvos nėra puoštos rožinėmis spalvomis. „Našy“ yra pernelyg rusiška ir putiniška organizacija. Na, gal jiems ir pavyktų labiau išsikeroti, tarkim, Baltarusijoje arba Rytų Ukrainoje. Gal pavyktų sutelkti nedideles kuopeles Latvijoje ar Estijoje. Šiandieninėje Lietuvoje tam nėra palankios terpės. Pirmiausia rusų tautybės gyventojų dalis nėra tokia didelė, o ir dauguma Lietuvos rusų vargu ar dievina V. Putiną. Be to, jau yra tokių idėjų eksporto pavyzdžių. Pas mus bandė kurtis „nacbolai“ (kurie, beje, gana aktyviai veikė Latvijoje), tačiau jiems nepavyko. Tie 2-3 jaunuoliai, kurie visgi pasivadino „nacbolais“, kiek teko girdėti, neatlaikė konkurencinės kovos nedidelėje Lietuvos radikalų terpėje.

Kremlius, be abejo, galėtų mesti keletą šimtų milijonų tokiam projektui įgyvendinti, bet vargu ar tai apsimoka. Pasirinktas kitas kelias - jau kuriama nauja organizacija „Vmeste“ („Kartu“). Jos ideologija kur kas kosmopolitiškesnė. Tikslas – „vienyti visas buvusias sovietines tautas, norinčias gyventi bendruose namuose“. Štai tokia ideologija jau tinka ir lietuviui, ir estui, ir gruzinui. Kiek ji bus populiari, priklauso nuo mūsų pačių sąmoningumo.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (180)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (143)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras