Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Saugumu Rusijoje pasitikima labiau negu bažnyčia

Tomas Misiūnas
2007 08 12

Yra „geras melas“, kai meluojant siekiama apsaugoti ką nors nuo žiaurios tiesos, yra „blogas melas“, kai meluojant siekiama naudos sau, ir, sakoma, kad yra statistika. Valstybės išlaikomos tokios institucijos dažnai tarnauja valdžios interesams.

Akivaizdžiausių įrodymų galima rasti kaimyninėje Baltarusijoje. Jeigu tikėsime Baltarusijos vidinis atlyginimas gegužės – birželio mėn. keliais procentais didėjo, tačiau Nepriklausomo socio-ekonominių ir politinių tyrimo instituto (iiseps.org) duomenimis, teigiančių, kad jų materialinė padėtis pagerėjo per paskutinius tris mėnesius, sumažėjo trečdaliu. Rinkimų rezultatai kaimyninėje šalyje dar akivaizdesnis rodiklis, nei statistika: remiantis oficialiais rezultatais, už A. Lukašenką balsavo 83 proc., remiantis IISEPS duomenimis atliktais prieš rinkimus, už dabartinį prezidentą buvo pasiryžę balsuoti 64,7 proc., o po rinkimų atlikta apklausa rodo, kad balsavo 64,9 proc. Tiesa, gal po pusmečio duodamas interviu Ukrainos žurnalistams A. Luakšenka pasigyrė, kad iš tiesų jis klastojo rinkimus, bet taip norėjo įtikti Vakarams, nes iš tiesų už jį balsavo 93,5 proc.

Didžiausia bėda, kad kokia gi ta statistika – gera ar bloga – kaimyninėje Baltarusijoje sunku pasakyti, nes ji neparodo net tendencijų: Statistikos ir analizės ministerija rašo tai, ką reikia, o realios nepriklausomos apklausos atlikti šalyje neįmanoma, nes visos visuomenės nuomonių tyrimų organizacijos privalo akredituotis. Nuo praėjusių metų to kol kas nė vienai nepavyko padaryti.

Didžiojoje Baltarusijos kaimynėje ir globėjoje Rusijoje situacija kol kas kiek šviesesnė. Ten dar yra likusių organizacijų galinčių laisvai atlikti visuomenės nuomonės tyrimus. Tačiau jų rezultatų patikimumą taip pat yra gana sunku vertinti, nes nevyriausybinės organizacijos yra gana griežtai kontroliuojamos, ypač tos, kurios turi užsienio partnerius arba gauna tarptautinius užsakymus.

Nelygi kova dėl įtakos

Taigi kontroliuoti yra ką. Ir visuomenė Rusijoje, pasirodo, jaučia tą kontrolę. Liepos viduryje J. Levados analitinis centras atliko apklausą, kuri atkleidžia, kad Rusijos gyventojų nuomone daugiausia įtakos valstybėje turi prezidentas ir Federalinė saugumo tarnyba (FST). Tuo tarpu bažnyčia, Dūma ir politinės partijos dalijasi 12-14 vietomis.

Suprantama, prezidento institucijos ir asmeniškai Rusijos prezidento įtaka bei pasitikėjimas juo artimiausiu metu tik augs, nes artėja prezidento rinkimai. Kita vertus, visuomenės suvokimas, kad FST yra viena įtakingiausių šalies institucijų tikriausiai nėra vien tik sovietinio stereotipo liekana. V. Putino praeitis neatsiejama nuo šios institucijos. „Geras prezidentas gali išeiti tik iš geros institucijos“. Tokia turėtų būti FST autoriteto augimo logika. Be to, Rusijoje valstybinė propaganda yra išvystyta, išmėginta ir pritaikyta. FST – tai ta institucija, kuriai užkrauta „sunki kovos su terorizmu“ užduotis, t.y. tik šios institucijos darbuotojų dėka galima laimėti karus prieš vadinamuosius separatistus ar užtikrinti visas prevencijas priemones naujiems judėjimams atsirasti.

Rusijos televizija gana plačiai visada nušviečia šalies vadovų pasisakymus apie FST ar kitų slaptųjų tarnybų „profesionalumą“. Jos yra atsakingos, kad Rusija artimiausia dešimtmetį būtų informacinių technologijų lydere. Reikėtų pastebėti, kad jau kuris laikas Rusija sugeba nugalėti visuose, matyt, šiuo metu bandomuosiuose informaciniuose mūšiuose: dauguma Europos analitikų ir kai kurie politikai patikėjo, kad tai JAV politika iššaukė Rusijos pasitraukimą iš įprastinės ginkluotės sutarties, kad naujosios NATO bazės Lenkijoje ir Čekijoje kelia tiesioginę grėsmę Rusijai, bronzinio kario perkėlimas yra asmeninis (grupinis?) visų rusų įžeidimas ir pažeminimas.

Net Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos pirmininkas Rene van der Lindenas viešėdamas Rusijoje pabrėžė, kad jis „daug kartų kritikavęs Baltijos valstybes už jų požiūrį į rusakalbes mažumas“. Šis pareigūnas kažkodėl ne itin kritikavo Rusijos valdžią už susidorojimą su opoziciniais politikais ir ją kritikuojančiais žurnalistais. Ir kol kas nė viena iš Baltijos šalių neturi realių galimybių paleisti bent šūvio (žinios) šioje informacinėje kovoje.

Ekspertai teigia, kad Rusijos sukuriamos informacinės technologijos kol kas dar gerokai atsilieka nuo Vakarietiškų, tačiau kovoje už įtaką pačioje Rusijoje ir už jos ribų šios šalies slaptosios tarnybos pasitelkia ne vien tik technologijas, o išplėtotą agentūrinį tinklą. Šiuos žmones, infiltruotus neabejotinai visose institucijose šalies viduje ir, matyt, daugelyje institucijų kaimyninėse šalyse veikia tarsi visagalė kasta.

Rusijoje klesti korupcija – bet kokią informaciją galima nusipirkti, o tą, kurios negali gauti – galima sukurti. Net kaimyninė Baltarusija išprašė šešis lenkų žvalgus, dalis kurių, nepatikrintais duomenimis dirbo ir FST. Be šios institucijose tikriausiai neapsieita protestų metu dėl bronzinio kario Estijoje, Ukrainoje organizuojant anti-NATO demonstracijas ar juo labiau Gruzijoje kai praktiškai už rankos praėjusių rugsėjį buvo pagauti agentai.

Ranka ranką plauna

Tiesą sakant, Rusijos prezidento V. Putino įtaka yra visiškai priklausoma nuo to, kokią įtaką turi FST, o ne atvirkščiai. Tai ne V. Putinas kuria FST įtaką, bet FST aktyvi veikla, turima kompromituojanti medžiaga ir informacija, sueinanti į šią instituciją iš visos šalies užtikrina tai, kad prezidentas išliktų įtakingas.

Todėl tikėtina, kad šios institucijos viršūnės nebus linkusios laukti, kol V. Putinas apsispręs dėl savo įpėdinio kituose rinkimuose. Kaip FST kažkada „sukūrė“ V. Putiną, taip ji šiuo metu gali užtikrinti pergalę bet kuriam šiai institucijai lojaliam kandidatui. Nors šiuo metu daugiausiai dėmesio pritraukia neformaliai įvardijamų kaip potencialių kandidatų Sergėjaus Ivanovo ir Dmitrijaus Medvedevo dvikova, tačiau ar FST rinksis iš šių dviejų kandidatų kol kas neaišku.

Liepos mėn. iš savo posto pasitraukė Saugumo Tarybos sekretorius Igoris Ivanovas. Galima būtų spėti, kad jam, kaip profesionaliam diplomatui, ne prie širdies Šaltojo karo laikus primenanti Rusijos laikysena Vakarų atžvilgiu, bet didesnė tikimybė, kad ši personalijų rokiruotė turi ir kitą prasmę: vykdančiuoju Saugumo Tarybos sekretoriumi tapo Valentinas Soboliovas, su aiškiomis saugumiečio „šaknimis“. Būtent užimant šį postą galima sudaryti realią konkurenciją dominuojančiam V. Putino klanui.

Pasitikėjimas

Ar tokią taktiką galima pakartoti – neaišku. Rusai – nenuspėjama tauta. Ta pati J. Levados analitinio centro apklausa rodo, kad žiniasklaidos įtaka Rusijos visuomene taip pat neabejoja (kaip ir priklauso ketvirtajai valdžiai, ji užima ketvirtą vietą). Juo labiau, kad net 60 proc. rusų įsitikinę, kad tie žmonės, kurie yra valdžioje rūpinasi tik savo materialine gerove ir karjera.

Net 80 proc. įsitikinę, kad dauguma rusų be valstybės pagalbos neišgyventų. Ir panašu, kad jie yra pasirengę leisti valdžiai ir toliau veikti savo nuožiūra, nes beveik ketvirtis apklaustųjų mano, kad Rusijoje per daug laisvės. Belieka svarstyti, ar tokie nenuoseklumai yra metodinė klausimų formulavimo problema ar dalis slaviško mentaliteto, nes kaimyninėje Baltarusijoje, kur laisvių akivaizdžiai mažiau, net ir nepriklausomos apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė piliečių tiki, kad bendra situacija šalyje vystosi teisinga linkme.

Taigi statistika negali padėti atsakyti į visus klausimus, tačiau turėtų atskleisti tendencijas. Tačiau ji yra minima šalia gero ir blogo melo neveltui. Taip kaip propaganda manipuliuoja žmonių emocijomis, taip pat galima manipuliuoti ir skaičiais. Kaip teisingai sako patys rusai: „doveriai, no praveriai…“

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras