Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusija pakilo prieš Vakarų „amoralumą“ (1)

Vytautas Rubavičius
2007 08 09

Ne tik Rusijos politinis elitas, bet ir daugelis žmonių mano, jog jų šalis pagaliau atsistojo ant kojų po keliolika metų trukusio nuopuolio, kuris ją buvo ištikęs subyrėjus Sovietų Sąjungai. Žiniasklaidoje ir politikų pasisakymuose gausu minčių, esą Rusijos jau niekam nebepavyks parkludyti.

Klūpojimo tarpsniu laikomas a. a. Boriso Jelcino prezidentavimas, susijęs su posūkiu į Vakarus ir visuomenės demokratinimo vyksmais. Tuo metu Rusijos piliečiai gavo galimybę patirti gydantį laisvos žiniasklaidos poveikį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Sovietų Sąjungos subyrėjimą pavadino didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa. Suprantama, katastrofa yra ir to subyrėjimo padarinys – okupuotų šalių išsilaisvinimas. Tad prezidento politinę strategiją galima suvokti kaip siekį likviduoti įvairialypius tos baisios katastrofos padarinius. Vienas svarbiausių politinių tikslų – atkurti Rusijos galybę ir didybę.

Galima būtų tik džiaugtis Rusijos stiprėjimu, jos žmonių gerovės kilimu, jei ne  agresyvėjantis, kartais net isterišku tampantis Kremliaus politikų tonas ir Baltijos valstybių, ir apskritai Vakarų atžvilgiu. Neseną politinę agresyvios isterijos apraišką turėjome progą patirti stebėdami įvykius Estijoje. Kodėl Rusijos stiprėjimas skatina politinį šios šalies agresyvumą, o agresyvumas laikomas būtinu atsigavimo, stojimo ant kojų požymiu?

Šitai nulemia tam tikri Rusijos politiniam elitui ir didžiumai gyventojų būdingo mentaliteto bruožai, susiję su valstybės ir valdžios suvokimu. Į klausimą, kada Rusija buvo didi, dauguma gyventojų nesusimąstydami atsako – tada, kai jos bijojo, arba tada, kai nas bojalisj. Rusai tapatinasi su didele ir galinga valstybe, tačiau tapatinimąsi įveiksmina aplinkinių baimė. Nebijo – vadinasi, valstybė nėra velikaja deržava, o tik tokia yra brangi, už tokią buvo paaukota dešimtys milijonų gyvybių Stalino lageriuose ir Didžiajame Tėvynės kare.

Stojimasis ant kojų, atsitiesimas ir panašūs dabartinę valstybės būseną nusakantys žodžiai įtaigauja ir kitą – grėsmės aplinkinėms šalims ir Vakarams kėlimo bei gąsdinimo – prasmę. Tad galima nujausti, jog grėsmės kėlimo politika bei retorika, kurią pastaruoju metu tarptautinių santykių srityje ima taikyti Rusija, nėra atsitiktinis ar trumpalaikis reiškinys. Nors kartais retorika skiriama vidaus vartojimui, tačiau ir tokia ji nuodija tarptautinius santykius.

Ilgalaikį tokios politikos pobūdį lemia tai, kad Kremliuje įsitvirtino sovietinių specialiųjų tarnybų palikuonys ir jų išsiugdytas operacijų prieš kitas šalis ruošimo mentalitetas. Todėl pasitelkiamos ir sovietinės užsienio politikos priemonės bei metodai, tarp jų - politinės žmogžudystės. Rusijos politinio elito mentalitetą, taip pat gąsdinimo politikos ypatumus gerai parodo Aleksandro Litvinenkos nužudymas Londone, o ypač Kremliaus reakcija į Anglijos reikalavimą išduoti įtariamą žudiką Aleksejų Lugovojų.

A. Litvinenka buvo nužudytas pačiame Londono centre radioaktyviu polonijum, o jo baisią agoniją stebėjo visas pasaulis. Rusijos specialiosios tarnybos gerai išnaudojo „žiniasklaidos veiksnį“. Pasauliui buvo pareikšta, kad Rusija jau leidžia sau nebesilaikyti tarptautinio bendravimo normų – Anglijon buvo įvežta radioaktyvi medžiaga, kelianti grėsmę daugybės žmonių sveikatai. O juk arbatoje ištirpęs nuodas ištirptų ir Temzėje. Anglijos ryžtą ištirti visas su nužudymu susijusias aplinkybes ir įvardyti operacijos rengėjus palaiko ir galimų grėsmių suvokimas.

Rusija jos prezidento V. Putino lūpomis jau buvo įspėjusi Angliją, jog ta nereikalautų išduoti įtariamo žudiko, esą tai sukomplikuosią dvišalius santykius. Anglija nepasidavė šantažui – pareikalavo. Rusija atsisakė. Anglija ėmėsi atsakomųjų veiksmų, kurie nepaprastai suerzino Kremlių – kaip drįstama bandyti Rusiją „parklupdyti“. Ant Anglijos ir viso Vakarų pasaulio galvų pasipylė demagogiškų kaltinimų kruša. Reikalaujantys išduoti Anglijos teisėsaugai įtariamą žudiką apkaltinti net „amoralumu“.

Rusijos politinio elito požiūriu ne žudikai, o jų gaudytojai bei teisėjai yra amoralūs. Kodėl? Todėl, kad žudikai yra Rusijos didvyriai, įvykdę nuosprendį „Tėvynės išdavikui“. Tokia pat išdavike Kremlius laikė ir nužudytąją Aną Politkovskają, o jos žudikai, matyt, jau džiaugiasi valstybiniais apdovanojimais. Tad politinių žmogžudysčių ir kaimyninių šalių gąsdinimo „moralumas“ prieš Vakarų šalių teisėsaugos, bandančios žudymo operacijos dalyvius išvilkti į dienos šviesą, „amoralumą“.

Psichoanalitikai ragina dėmesį kreipti ne tiek į paciento sąmoningus pasakojimus bei svarstymus, kiek į tai, kas jam nejučia išsprūsta, kas nuslysta nuo liežuvio. Tie „nuslydę“ žodeliai ar išsireiškimai kreipia į neįsisąmonintas būsenas bei nuostatas. Politikams bei politikos analitikams taip pat praverstų kartais pasitelkti psichoanalizės patirtį. Imkime kaltinimą „amoralumu“.

Kas šiuo metu aršiausiai kaltina Vakarus „amoralumu“? Osama bin Ladenas ir jo pasekėjai. Tas kaltinimas yra tapęs ideologine islamistinio fundamentalizmo nuostata. Ar tik ne toks pat požiūris įsivyrauja ir Rusijos politiniame elite? Kaltinimas „amoralumu“, o ypač po Londone įvykdyto teroro akto pasitelkus radioaktyvias medžiagas, įtaigauja, jog Kremliuje šiuo metu sėdi slapti Vakarus, ypač Jungtines Valstijas puolančių islamistų gerbėjai, džiūgaujantys dėl Vakarams iškilusios terorizmo grėsmės bei patiriamų teroro aktų.

http://www.balsas.lt/

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras