Amerikos ir Irano derybos teikia vilčių
Valentinas Mitė 2007 08 10
Jungtinės Valstijos ir Iranas pirmą kartą rimtai svarsto, ką galėtų kartu padaryti sprendžiant rimčiausią viso regiono klausimą stabilizuoti Iraką, virtusį žudynių lauku bei politiniu vakuumu. Apžvalgininkai šios svaitės derybas vadina pirmu rimtu susitikimu, kuris, ko gero duos, rezultatų.
Abiejų šalių derybininkai susitikimo rezultatus vadina labai gerais. Tai visiškai nauja retorika, negirdėta jau maždaug 30 metų. Jungtinės Valstijos laiko Iraną bei jo branduolines programas didžiausia grėsme pasaulio saugumui.
Teheranas Ameriką vadina Didžiuoju Šėtonu, o Irano fanatikai kasdien gatvėse bei mečetėse skanduoja mirtis Amerikai.
Šios diplomatinės pastangos rodo, kad padėtis Irake yra tikrai bloga.
Žaidimas, kurį Amerika pradėjo okupuodama Iraką, keičia visą regiono tvarką, jo pasekmes jaučia visas pasaulis. Tačiau tik dabar Amerikos administracija suvokė į kokį košmarą ji įsivėlė. Viena rimčiausių išeičių yra tartis su Teheranu.
Tradiciniai Amerikos sąjungininkai regione Jordanija, Saudo Arabija ar Egiptas beveik nieko negali padėti Irako krizėje. Šiitų valdomas Iranas gali labai daug. Tačiau šiitų Irano vaidmens augimas kelia tradicinių Amerikos sąjungininkų arabų valstybių nerimą.
Irakas tampa didžiausia arabų šiitų valstybe, kurio žvilgsnis krypsta labiau į Teheraną ajatolas, o ne į Meką. Didelė dalis Irake veikiančių ginkluotų grupių apmokomos Irane, nuo jų bombų ir kulkų miršta Amerikos kariai. Iranas šiuos kaltinimus neigia. Tačiau yra kaip yra ir nieko nedarant bus dar blogiau, nors blogesnę situaciją sunku įsivaizduoti.
Šios savaitės Amerikos ir Irano susitikimas buvo pirmas, kuriame buvo kalbama civilizuotai be abipusių kaltinimų, paliekant neapykantą už durų.
Apžvalgininkai atkreipia dėmesį, jog susitikime dalyvavo ne politikai, bet vadinamieji technokratai.
Technokratai paprastai aptaria jau pasiektų politinių susitarimų vykdymo detales. Kitaip sakant, atrodo, jog kažkoks politinis susitarimas jau egzistuoja.
Tačiau, kad Irako stabilizacijos planas būtų įgyvendintas, reikia daugiau pastangų nei Vašingtono susitarimas su Teheranu. Irakas nėra tuštumoje. Amerikai teks nuraminti sąjungininkus arabų pasaulyje, tokius kaip Saudo Arabija. Ji neturi galingos armijos, bet turi didžiausius naftos išteklius pasaulyje. Saudo Arabijai Irano įtakos didėjimas regione yra vienas didžiausių košmarų, kokį tik galima susapnuoti.
Kita grupė, kuri, be abejonės, nerimauja dėl Irano ir Amerikos susitarimų, yra kurdai. Iranas nenori jokio nepriklausomo Kurdistano, nes pats turi nemažą kurdų mažumą. Jokiu būdu Kurdistanui nepritars Turkija bei Sirija.
Taigi su Irano pagalba nuraminus Irako šiitus liks kurdų klausimas, kurio išspręsti nepadės niekas. Irako šiaurė arba Irako Kurdistanas gali tapti vienu nestabiliausių šalies rajonų, jei Bagdadas bandys įvesti ten savo tvarką bei panaikinti autonomiją.
Tačiau išlaikius Kurdistano autonomiją, jos pareikalaus ir Irako sunitai. Košmaras Irake, ko gero, dar tęsis ilgai, nepriklausomai nuo Irano bei Amerikos pastangų, bet vis tik šios savaitės derybos Bagdade yra didžiulis žingsnis į priekį.
lrt.lt, bernardinai.lt
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |