Jungtinės Valstijos ir Iranas pirmą kartą rimtai svarsto, ką galėtų kartu padaryti sprendžiant rimčiausią viso regiono klausimą – stabilizuoti Iraką, virtusį žudynių lauku bei politiniu vakuumu. Apžvalgininkai šios svaitės derybas vadina pirmu rimtu susitikimu, kuris, ko gero duos, rezultatų.

Abiejų šalių derybininkai susitikimo rezultatus vadina labai gerais. Tai visiškai nauja retorika, negirdėta jau maždaug 30 metų. Jungtinės Valstijos laiko Iraną bei jo branduolines programas didžiausia grėsme pasaulio saugumui.

Teheranas Ameriką vadina „Didžiuoju Šėtonu“, o Irano fanatikai kasdien gatvėse bei mečetėse skanduoja „mirtis Amerikai“.

Šios diplomatinės pastangos rodo, kad padėtis Irake yra tikrai bloga.

Žaidimas, kurį Amerika pradėjo okupuodama Iraką, keičia visą regiono tvarką, jo pasekmes jaučia visas pasaulis. Tačiau tik dabar Amerikos administracija suvokė į kokį košmarą ji įsivėlė. Viena rimčiausių išeičių yra tartis su Teheranu.

Tradiciniai Amerikos sąjungininkai regione – Jordanija, Saudo Arabija ar Egiptas – beveik nieko negali padėti Irako krizėje. Šiitų valdomas Iranas gali labai daug. Tačiau šiitų Irano vaidmens augimas kelia tradicinių Amerikos sąjungininkų arabų valstybių nerimą.

Irakas tampa didžiausia arabų šiitų valstybe, kurio žvilgsnis krypsta labiau į Teheraną ajatolas, o ne į Meką. Didelė dalis Irake veikiančių ginkluotų grupių apmokomos Irane, nuo jų bombų ir kulkų miršta Amerikos kariai. Iranas šiuos kaltinimus neigia. Tačiau yra kaip yra ir nieko nedarant bus dar blogiau, nors blogesnę situaciją sunku įsivaizduoti.

Šios savaitės Amerikos ir Irano susitikimas buvo pirmas, kuriame buvo kalbama civilizuotai be abipusių kaltinimų, paliekant neapykantą už durų.

Apžvalgininkai atkreipia dėmesį, jog susitikime dalyvavo ne politikai, bet vadinamieji technokratai.

Technokratai paprastai aptaria jau pasiektų politinių susitarimų vykdymo detales. Kitaip sakant, atrodo, jog kažkoks politinis susitarimas jau egzistuoja.

Tačiau, kad Irako stabilizacijos planas būtų įgyvendintas, reikia daugiau pastangų nei Vašingtono susitarimas su Teheranu. Irakas nėra tuštumoje. Amerikai teks nuraminti sąjungininkus arabų pasaulyje, tokius kaip Saudo Arabija. Ji neturi galingos armijos, bet turi didžiausius naftos išteklius pasaulyje. Saudo Arabijai Irano įtakos didėjimas regione yra vienas didžiausių košmarų, kokį tik galima susapnuoti.

Kita grupė, kuri, be abejonės, nerimauja dėl Irano ir Amerikos susitarimų, yra kurdai. Iranas nenori jokio nepriklausomo Kurdistano, nes pats turi nemažą kurdų mažumą. Jokiu būdu Kurdistanui nepritars Turkija bei Sirija.

Taigi su Irano pagalba nuraminus Irako šiitus liks kurdų klausimas, kurio išspręsti nepadės niekas. Irako šiaurė arba Irako Kurdistanas gali tapti vienu nestabiliausių šalies rajonų, jei Bagdadas bandys įvesti ten savo tvarką bei panaikinti autonomiją.

Tačiau išlaikius Kurdistano autonomiją, jos pareikalaus ir Irako sunitai. Košmaras Irake, ko gero, dar tęsis ilgai, nepriklausomai nuo Irano bei Amerikos pastangų, bet vis tik šios savaitės derybos Bagdade yra didžiulis žingsnis į priekį.

lrt.lt, bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.