Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusija, NATO ir „Atsarginė Lietuva“

Vygandas Paulikas
2007 08 16

Jau daug šimtmečių Europa ir Rusija gyvena nuolatinėje priešpriešoje, laikas nuo laiko peraugančioje į aktyvius kovos veiksmus. Lietuvai dėl savo geopolitinės padėties visada buvo ir šiuo metu yra lemta atsidurti šios priešpriešos epicentre.

Rusijos veržimasis prie neužšąlančių Baltijos uostų,  prasidėjęs lietuvių ir lenkų tautų Respublikos karu su Rusija dėl Livonijos tęsiasi po šiai dienai, įgaudamas vis rafinuotesnes ir kiekvienam laikmečiui bei civilizacijos išsivystymo lygiui atitinkančias Rusijos ekspansijos formas.

Savo laiku tai buvo brutalūs karai, masiniai žmonių žudymai ir trėmimai. Pagal istorikų pateikiamus duomenis dėl 1654-1667 m. karo veiksmų ir Rusijos okupacijos Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje buvo išžudyta arba ištremta 46 % gyventojų! Nuo tada prasidėjo ir per visas okupacijas tęsėsi ne tik žmonių žudymas bet ir trėmimas į neapgyvendintas Rusijos teritorijas.

Ne atsitiktinai Lietuvos istorijoje ne vieną kartą mūsų tautinės tapatybės ir vertybių puoselėtojai suvokė ir skelbė pavojus Lietuvos valstybės išlikimui bei ragino gelbėti mūsų tautą nuo visiško išnykimo. Trečiojo XX amžiaus dešimtmečio pradžioje, matydamas šiuos pavojus, iškilus to meto geografas ir geopolitikas K. Pakštas pasiūlė „Atsarginės Lietuvos“ viziją, perkeliant mūsų valstybę kur nors į ramesnį pasaulio kampelį.

Sunku pasakyti, kiek dar būtų įvykę Rusijos karų su Europa XX amžiuje, ir koks likimas būtų ištikęs mūsų tautą ir valstybę, jeigu mokslo plėtra nebūtų sąlygojusi Europos apsaugos nuo SSSR ir Rusijos ekspansijos Jungtinių Amerikos Valstijų branduolinėmis karo sulaikymo technologijomis, jeigu 1949-1950 metais nebūtų prasidėjęs Vakarų Europos vienijimosi procesas, atvedęs į Europos Sąjungos susikūrimą bei Europos ir Šiaurės Amerikos vienijimosi procesas, atvedęs į gynybinės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos susikūrimą.

Nepaisant XXI amžiaus naujų politikos realijų, dabartinės Rusijos valdovai nemato reikalo bent kiek drovėtis dėl ankstesnių Rusijos ir SSSR imperinių politikų sąlygotų tragedijų ištisoms tautoms ir valstybėms ir tai eilinį kartą patvirtino Rusijos prezidentas V. Putinas, pasisakydamas per prieš porą savaičių įvykusiame jo susitikime su Rusijos istorijos mokytojais bei Rusijos istorijos vadovėlių autoriais.

Po šio susitikimo galima daryti išvadą, kad Rusijos imperinės politikos esmė ir strateginiai tikslai Europoje po šiai dienai išlieka tie patys, kokie buvo per šimtmečius.

Keičiasi tik strategijos įgyvendinimo taktika. Negalint panaudoti tankų ir patrankų, žudymų ir trėmimų yra naudojamos šiuolaikiškos agresijos priemonės ir būdai. Vienose kaimyninėse valstybėse Rusija akiplėšiškai siekia išsaugoti savo okupacines karines bazes  (Gruzija, Moldova ir kt.), su kitomis, kurios jau spėjo tapti ES ir NATO narėmis taikomos kitos priemonės. Vienoms naftotiekių, kitoms dujotiekių blokados ar avarijos, dar kitoms prekybos maisto produktais blokada, o kai kurioms - net valstybės valdymo ir privataus verslo kompiuterinių sistemų atakos.

Visiems Rytų ir Vidurio europiečiams nuoširdžiai tikėjusiems, kad jų valstybių narystė Europos Sąjungoje ir NATO bus pakankama apsauga nuo agresyvios Rusijos politikos, pastaraisiais metais tenka skaudžiai nusivilti.

Tik akli ir kurti ar Rusijos malonėmis apsvaiginti veikėjai NATO būstinėse, ES institucijose ar valstybių narių vyriausybėse gali nepastebėti laikmečiui adaptuoto Rusijos agresyvumo kaimyninių valstybių atžvilgiu ir ypač Rusijos valdžios kontroliuojamų energetikos kompanijų įsitvirtinimo bei jų poveikio šių valstybių valdymo institucijoms.

Neatsitiktinai Vokietijos kancleriui pamaloninti Rusija nepagaili Baltijos dujotiekio menedžerio posto, naujajam Prancūzijos prezidentui – pasiūloma Barenco jūros (Štokmano) dujų telkinio akcijų Prancūzijos kompanijai, Italijos ministrui pirmininkui visiškai netyčia primenama jo jaunystės paklydimai užsienio šalių interesuose, Lietuvos ministrei įteikiamos Rusijos kunigaikštienės regalijos ir t.t..

Kur kas pigiau Rusijai atsieina investicijos į visokius žemesnio rango albinus, rimandus ar kitus  veikėjus, siekiant sujaukti NATO ir ES valstybės narės Prezidentūros, Valstybės saugumo departamento bei kitų valstybės valdymo institucijų ar  privataus verslo struktūrų normalų funkcionavimą. Rusijai belieka tik iš šalies stebėti ir gėrėtis šiuolaikiško kitų valstybių užvaldymo rezultatais, tam nenaudojant jokios karinės galios, o tik energetikos politikos priemones ir naftos dolerius.

Negana to, Lietuvoje tapo akivaizdu, kad Rusijos kapitalas masiškai superka Lietuvos žemes. Jos perkamos ne tik priemiesčiuose, bet ir kaimiškose vietovėse, lyg pačioje Rusijoje nebūtų didžiulių nedirbamos ir nenaudojamos žemės teritorijų? Apie tai liudija neseniai paviešinti žurnalistų tyrimai, apie tai su baime dėl savo valstybės likimo kalba ir paprasti Lietuvos kaimiečiai. Tik kažkodėl jokio nerimo dėl to nejaučia mūsų valstybės vadovai kartu su Rusijos titulais apdovanotos ministrės vadovaujama ministerija.

Nereikėtų mums baimintis dėl to, kad Lietuvos žemes perka mums priešiškos valstybės neaiškios kilmės kapitalas, jeigu mūsų valstybės teritorija būtų bent panašaus dydžio, kaip Prancūzijos, Ispanijos, Italijos ar Lenkijos. Tuo tarpu nedidelėje mūsų valstybėje gali atsitikti ir neatitaisomų dalykų, kai mūsų valstybės žemes nuosavybės teise užvaldys mūsų atžvilgiu visada agresyvios šalies atstovai.

Prie viso to pridėjus masinę nūdienos tautiečių emigraciją ir lietuvių tautos mažėjimo tendencijas su liūdesiu tenka konstatuoti, kad „Atsarginės Lietuvos“ projektas šiandien tampa ne mažiau aktualus nei XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje, nepaisant to, kad šiandien mus tarsi gina NATO ir naudojamės narystės Europos Sąjungoje privilegijomis.

Publikuota 2007 m. liepos 17 d. www.balsas.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras