Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Lietuva kaltinama dėl indėlio į „regionų eksportą“

Povilas Žielys
2007 08 15

Lietuva, nors per metus ir smuktelėjo iš 4-osios vietos į 5-ąją, vis dar išlieka penketuke valstybių, kurias Rusijos gyventojai laiko pačiomis nedraugiškiausiomis. Tai parodė 2007 m. gegužę atlikta Maskvoje įsikūrusio J. Levados centro sociologinė apklausa. 

Žinoma, galima suabejoti, ar šios apklausos rezultatai nėra „pakoreguoti“. Tačiau matant, kaip intensyviai Rusijoje kasdien yra skleidžiama Baltijos šalis šmeižianti informacija, visai tikėtina, kad Rusijos gyventojai iš tikrųjų laiko Lietuvą priešiškai nusiteikusia valstybe. 

Skirtingai nei Estijoje ar Latvijoje, Lietuvoje rusų tautinė mažuma yra palyginti nedidelė ir savo padėtimi nesiskundžia. Todėl, siekdami palaikyti neigiamą Lietuvos įvaizdį, Kremliaus ideologai priversti ieškoti originalesnių argumentų, „demaskuojančių“ Vilniaus rusofobiją ir agresyvius planus Rusijos atžvilgiu. 

Eksportuojamos ne tik revoliucijos 

Apie tai, kad Rusijos žiniasklaida lipina Lietuvai „revoliucijos eksportuotojos“ etiketę, jau buvo rašyta anksčiau (http://www.geopolitika.lt/?artc=428). Bet Kremliaus ideologai tikriausiai supranta, kad aktyvią Lietuvos Rytų politiką aiškinti vien „spalvotųjų” revoliucijų kurstymu būtų pernelyg primityvu. Pavyzdžiui, Azerbaidžano negalima laikyti demokratiška (ar bent pastebimai demokratėjančia) valstybe, tačiau sunku būtų įžvelgti Vilniaus pastangas demokratizuoti šią šalį. 

Todėl Kremliaus ideologai imasi kalbėti apie Lietuvos vietą globaliose geopolitinėse schemose, taip bandydami suteikti savo teiginiams papildomo svorio. Kaltinimai, esą Lietuva kursto maištauti prieš teisėtą kai kurių NVS valstybių valdžią, ir taip yra gana sunkūs. Bet kai pradedama kalbėti apie Vilniaus vaidmenį JAV vykdomoje Rusijos sulaikymo strategijoje, rusų įspūdis, kad Lietuva - priešiška ir agresyvi valstybė, ypač sustiprėja. 

Žinoma, Maskva nepripažįsta Lietuvos lygiaverte tarptautinės politikos veikėja. Todėl priešišku „kitu“ pasirenka ne ją vieną, o visą Baltijos ir Juodosios jūrų regioną. Lietuvos ir kitų kaimyninių šalių pastangos skatinti bendradarbiavimą šiame regione pateikiamos kaip amerikiečių politinio projekto dalis, mėginimas konstruoti dirbtinę Baltijos ir Juodosios jūrų ašį. Šis grėsmę Rusijos interesams keliantis reiškinys įvardijamas kaip JAV vykdomas „regionų eksportas“, į kurį esą įsivėlusi ir Lietuva. 

Dirbtinis regionų konstravimas 

Įvairių rusų mokslininkų ir apžvalgininkų teigimu, po SSRS subyrėjimo amerikiečiai ėmėsi kurti regioninius darinius, kurių tikslas buvo nubrėžti naujas sienas tarp Europos ir Rusijos. Pirmiausia 1997 m. buvo pasiūlyta Šiaurės Europos iniciatyva, padėjusi JAV sukonstruoti Šiaurės vakarų Europos regioną (Barenco ir Baltijos jūrų ašį), skatinti trijų Baltijos šalių bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis. 

Vėliau, Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims sėkmingai integruojantis į NATO ir ES, amerikiečiai į tradicinę Rusijos įtakos zoną esą ėmė skverbtis dar giliau – pradėjo konstruoti Baltijos ir Juodosios jūrų regioną. Taip teigdami, rusų autoriai iš esmės ignoruoja faktą, kad vieningo Baltijos ir Juodosios jūrų regiono idėja turi tvirtą istorinį pamatą (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikai) ir gyvavo šio regiono valstybėse nuo pat jų pasitraukimo iš SSRS. Vis dėlto Kremliaus ideologams parankiau priskirti idėjos autorystę priešiškoms JAV. Jų teigimu, kaip tik amerikiečiai ėmėsi kurti institucinį ir idėjinį pagrindą Baltijos ir Juodosios jūrų regionui – esą tam buvo panaudota jau nuo 1996 m. egzistavusi GUUAM struktūra bei (pasufleruotas iš šalies) Baltijos šalių noras pasidalyti reformų patirtimi su rytinėmis kaimynėmis.

Svarbu pabrėžti, kad Rusijoje Baltijos ir Juodosios jūrų regionas laikomas išskirtinai politiniu projektu: įžvelgiamas JAV siekis skleisti demokratines vertybes NVS erdvėje ir taip per politinį angažavimąsi stiprinti ryšius tarp Baltijos ir Juodosios jūrų regiono valstybių lyderių. Rusų autorių nuomone, šiam regionui priklausančias šalis bandoma sulipdyti į krūvą, nors jų nesieja bendri ekonominiai interesai. Ironiškai pastebima, kad vienintelis pamatas ekonominiam šalių bendradarbiavimui – tai noras pasipelnyti iš Rusijos naftos, dujų ir kitų prekių tranzito. 

Rusų mokslininkai ir apžvalgininkai daugmaž sutaria ir dėl Baltijos ir Juodosios jūrų regionui priskiriamų funkcijų. Svarbiausia iš jų – būti barjeru tarp Rusijos ir Vakarų Europos. Teigiama, kad amerikiečius neramina faktas, jog Kremlius nusiteikęs vis labiau antiamerikietiškai, bet tuo pat metu jis nėra antivakarietiškas. Todėl, siekdamos užkirsti kelią galimam Rusijos ir Vakarų Europos suartėjimui, JAV sukonstravo Baltijos ir Juodosios jūrų regioną, rusų dar vadinamą „naująja Europa“. 

Rusija taip pat įsivėlusi? 

Taigi Rusijoje Baltijos ir Juodosios jūrų ašis pateikiama kaip JAV į Rytų Europą „eksportuotas“ regionas, skirtas sulaikyti Rusiją ir trukdyti jos strateginių interesų įgyvendinimui. Lietuva, kaip viena aktyviausių šio regiono konsolidacijos šalininkių, automatiškai atsiduria didžiausių Rusijos priešų sąraše. 

Bet paradoksalu yra tai, kad didžiausią grėsmę Lietuvai kelia ne jos siejimas su „regionų eksportu“, ne iš to kylantis Rusijos gyventojų priešiškumas, o pačios Maskvos dalyvavimas Baltijos ir Juodosios jūrų regiono konstravime. 

Kaip savo straipsnyje yra rašęs Nižnij Novgorodo lingvistikos universiteto tarptautinių santykių profesorius Andrejus Makaryčiovas, Rusija ne tik kad nebando neigti Baltijos ir Juodosios jūrų regiono vieningumo, bet ir pati prisideda prie jo konstravimo. Kremliaus ideologai kursto nacionalistinius tautiečių jausmus, pasinaudodami priešiškos „naujosios Europos“ įvaizdžiu. Maskvai Baltijos ir Juodosios jūrų regionas reikalingas kaip įrodymas, kad JAV stengiasi apsupti Rusiją ir mažinti jos įtaką posovietinėje erdvėje. Be to, šį regioną Kremlius pateikia kaip „tikrosios“ (t. y. Vakarų) Europos priešingybę. 

Pastaroji aplinkybė Lietuvai turėtų kelti didžiausią nerimą. Nuo pat narystės ES pradžios Vilnius siekia neutralizuoti dvišalius Rusijos ir didžiųjų ES valstybių kontaktus, kurie galėtų pakenkti mūsų valstybės interesams. Lietuva nori užsitikrinti, kad šaliai svarbūs klausimai nebus sprendžiami jai nedalyvaujant. O nuolatinės Rusijos pastangos sukompromituoti pokomunistines ES naujokes yra potencialiai žalingos ES solidarumui užsienio ir saugumo politikos srityje. 

Apibendrinant galima teigti, kad „regionų eksporto“ teorija galės gyvuoti tol, kol aktyvumą Juodosios jūros regione demonstruos tik JAV ir naujosios ES valstybės, o ES senbuvės laikysis nuošalyje. Šiandienę situaciją gerai iliustravo 2007 metų birželio 18–19 d. Baku vykęs GUAM viršūnių susitikimas: jame svečių teisėmis dalyvavo Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos prezidentai, Bulgarijos viceprezidentas, Estijos parlamento vicepirmininkas, o senosios ES valstybės tokio aukšto rango pareigūnų į renginį nusprendė nesiųsti. Tik tokiai situacijai pasikeitus, kalbos apie „eksportuotą“ Baltijos ir Juodosios jūrų regioną nebeteks Europą skaldančio potencialo, o Kremliaus ideologai bus priversti ieškoti naujų Lietuvos „nuodėmių“.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (196)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (145)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras