Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Jėgos struktūros Kremliaus politikoje (3)

Evaldas Mikutis
2007 08 20

Kaip teigia politikos žinovai, gauti, užgrobti ar pasiekti valdžią visada lengviau nei išlaikyti, nes norint ją išsaugoti reikia įsitraukti į aukštos įtampos politinį žaidimą, nuolat sekti jo pokyčius ir judėjimo kryptį, formuoti kontrolės instrumentus, vykdyti tiesioginę bei netiesioginę tarpasmeninių ir visuomeninių santykių reguliaciją. Uždavinys išlaikyti gautą iš Boriso Jelcino nusilpusią prezidento valdžią išcentrinių jėgų veikiamoje Rusijos Federacijoje iškilo Vladimirui Putinui. Tapęs prezidentu jis siekė, kad Rusijos politinėje sistemoje prezidento institutas virstų politinės galios centru. Šiam uždaviniui įgyvendinti buvo pasitelktos jėgos struktūros  ir jų darbuotojai - vadinamieji „siloviki“, tapę svarbiausiu prezidento valios „pavaros diržu“.

Prezidento kariauna – „siloviki“

Vladimiro Putino sukurta valdžios vertikalė yra svarbiausias šiuolaikinės Rusijos politinės sistemos bruožas. Kuriant šią vertikalę labai aktyviai dalyvavo tiek atskiros jėgos žinybos, tiek tų žinybų kadrai, vienaip ar kitaip susiję su dabartiniu Rusijos prezidentu. Politinės prezidento kritikos ir laisvos žiniasklaidos užgniaužimas, televizijų NTV, TV-6, TVS perėmimas iš oligarchų buvo vykdomas pasitelkiant tiek federalinę mokesčių policiją, tiek generalinę prokuratūrą. Kombinuotas šių institucijų puolimas pagal nurodymus iš „instancijos“ davė trokštamų vaisių: minėtosios žiniasklaidos priemonės perėjo Kremliui palankių asmenų kontrolėn. Kitas Putino uždavinys buvo sutramdyti oligarchus, kurie neatsisakė politinių ambicijų ir kritikavo Kremlių, siekiantį paversti prezidento institutąpolitinės galios centru. „Oligarchų medžioklė“ buvo pavesta Generalinei prokuratūrai ir Federalinei mokesčių tarnybai. Michailas Chodorkovskis ir Platonas Lebedevas tapo bendros operacijos taikiniu. „JUKOS“ byla parodė, kad Kremlius ryžtingai taikys jėgos metodus prieš visus, kas drįs reikšti politines ambicijas. V. Putinas aiškiai leido suprasti, kad ketina valdyti taikydamas valstybines prievartos priemones.

Dar akivaizdesnis „silovikų“ – jėgos struktūrų kadrų - vaidmuo valdžios vertikalėje išryškėjo įkūrus federalines apygardas ir prezidento atstovų institutus. Kiekvienas iš 7 prezidento atstovų turi 6-10 pavaduotojų, be to, vadovauja apie 150 federalinių inspektorių ir jų pavaduotojų. 5 prezidento atstovai iš 7 yra generolai, o 70 jų pavaduotojų yra saugumo tarnybos arba armijos karininkai. Trečdalis inspektorių irgi turi arba turėjo antpečius. Prezidento administracija, V. Putino artimiausios aplinkos atstovai irgi susiję su jėgos žinybomis: galimi įpėdiniai Sergejus Ivanovas ir Sergejus Naryškinas, premjeras Michailas Fradkovas, pilkasis Kremliaus kardinolas Igoris Sečinas. Kaip teigia Rusijos elito tyrinėtojai, apie 78 procentai svarbiausių politinių figūrų prezidento administracijos departamentų vadovų, vyriausybės narių, abejų parlamento rūmų deputatų, regioninių valdžios struktūrų vadovų – susiję tiek su SSRS KGB, tiek su posovietinės Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Šiems kadrams būdinga konspiracijos, jėgos metodų ir stiprios rankos psichologija.

Pagrindinis valdžios svertas

Rusijos prezidentas V. Putinas ne kartą savo valdymo metais keitė įstatymus ir teisės aktus, apibrėžiančius Federalinės saugumo tarnybos galią ir kompetencijos ribas. Paskutinis svarbus teisės aktas, priimtas po Beslano įkaitų dramos, Lubiankos žinybai suteikė labai plačius įgaliojimus. Buvo įkurtas Nacionalinis antiteroristinis komitetas, koordinuojantis jėgos žinybų veiksmus bei didinantis jų politinę įtaką Rusijos raidai. Šiam komitetui vadovauja Rusijos federalinės saugumo tarnybos vadovas Nikolajus Patruševas. Be teroro prevencijos, FST vykdo žvalgybą, tiesa, kitose šalyse - bendrai su Užsienio žvalgybos tarnyba, ir kontržvalgybą, kovoja su ekonominiais nusikaltimais ir elektroniniu šnipinėjimu, politiniu ekstremizmu. FST žinioje yra ir rinkimų procesą užtikrinančių kompiuterinių tinklų kontrolė, kurią anksčiau vykdė Federalinė vyriausybinio ryšio ir informacijos agentūra. Tačiau „kreivų veidrodžių šalyje“, kaip Rusiją vadina kai kurie V. Putino oponentai, FST, be šių oficialiųjų, vykdo daug kitų politiškai svarbių funkcijų: rengia įstatymų projektus dėl pilietinių organizacijų kontrolės griežtinimo. Vienas iš tokios Lubiankos veiklos pavyzdžių: 2005 m. buvo uždrausta užsienio fondams finansuoti nevyriausybines organizacijas. Šios akcijos akivaizdžiai nukreiptos prieš galimas „spalvotąsias revoliucijas“. Aišku, kad minėtųjų teisės aktų vykdymas irgi tenka „Lubiankos vyrukams“. Taip saugumo aparatas įtraukiamas į politinius procesus. Kremliaus ranka jaučiama ir visose ekonomikos šakose, kurios pripažintos strateginėmis: FST vykdo tų šakų netiesioginę kontrolę. Reikia pažymėti, kad neseniai priimtas įstatymas suteikia galimybę FST kartu su Užsienio žvalgybos tarnyba ieškoti ir likviduoti asmenis, kaltinamus terorizmu už Rusijos ribų pagal prezidento įsakymą, tik nereikia užmiršti, kad politikai kartais labai plačiai interpretuoja kai kurias sąvokas. Saugumo aparato reikšmės didėjimą rodo ir augančios federalinio biudžeto asignacijos jėgos struktūroms (ne karinėms) - jos 2006 m. siekė apie 116 mlrd. rublių.

Kaip kontroliuojami rinkimai

Vis labiau artėjant 2008 metų prezidento rinkimams, pagrindiniu Kremliaus uždaviniu tampa sklandžiai perduoti valdžios svertus naujam prezidentui. Siekis neleisti Kremliaus oponentams suardyti šio proceso lemia vis aktyvesnį jėgos tarnybų panaudojimą politiniame procese. Pirmiausia reikia paminėti „Kitokios Rusijos“ judėjimą, kuris akylai stebimas tiek iš Kremliaus kabinetų, tiek iš Lubiankos. Prieš šio judėjimo tinklalapius internete vykdomos įsilaužimo atakos, buvo sulaikyti ir iškvieti į apklausas ne tik Garis Kasparovas, Eduardas Limonovas, bet ir daug aktyvistų regionuose. Aktyviai pasitelkiama Federalinė mokesčių tarnyba, kuri neva vykdo finansinę politinių organizacijų kontrolę, tačiau bet kada gali „rasti“ rimtų pažeidimų. Rinkimams aktyviai ruošiasi Rusijos generalinė prokuratūra – neseniai buvo sudarytas Generalinės prokuratūros Tyrimo komitetas, kuriam vadovauja prezidento V. Putino bendrakursis iš Peterburgo universiteto Aleksandras Bastyrkinas. Komitetas perėmė iš prokurorų baudžiamųjų bylų tyrimo funkcijas. Šis žingsnis, oficialiai įvardintas kaip neišvengiama prokuratūros reforma, nes prokurorai kartu vykdė tiek tyrimo, tiek tyrimo proceso kontrolės funkcijas, turi politinę potekstę. Taip sustiprinama politinė bylų tyrimų kontrolė, kurią dabar užtikrins A. Bastyrkinas, kuris pareiškė, kad jis aktyviai nagrinės bylas, susijusias su teisinį imunitetą turinčiais asmenimis, o juk kandidatai į parlamentą ir prezidentus turi teisinę neliečiamybę. Labai artimo V. Putinui asmens paskyrimas baudžiamųjų bylų tyrimo komiteto vadovu rodo, kad kompromituojančios medžiagos paieška rinkimų išvakarėse bus viena svarbiausių jo funkcijų. Atrodo, kad rinkimų procesas turėtų vykti visiškai pagal V. Putino išreklamuotos „įstatymų diktatūros“ principus, t. y. pagal Kremliaus šeimininko nurodymus.

Rusijos istorijoje visada jėgos žinybos turėjo didžiulę įtaką politikoje: tiek valdant carams, tiek komunistiniam režimui. Net ir žlugus komunizmui ir prasidėjus demokratizacijai ši įtaka nebuvo panaikinta. V. Putinui pasirinkus saugumiečius valdžios vertikalės pagrindu ir kadrų rezervu, „siloviki“ neišvengiamai tapo vyraujančia elito grupe. Todėl vertėtų pritarti amerikiečių sociologo D. Liveno teiginiui, kad Rusija buvo ir liko karinės aristokratijos šalimi, kurioje transformacija į pilietinę visuomenę vyksta labai lėtai.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras