Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Azijoje gimsta NATO varžovė (2)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 08 21

Ketvirtadienį Kirgizijos sostinėje Biškeke susirinkę šešių Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) šalių lyderiai šokiravo Vakarus. Formaliai per vieną dieną pakalbėję regioninio pasitikėjimo, energetikos ryšių stiprinimo, ekologijos temomis, Rusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Uzbekistano ir Kinijos vadovai nusileido Vladimiro Putino pasiūlytoms diskusijoms apie saugumo ir stabilumo stiprinimą Azijoje.

Kaip pranešė laikraštis „The New York Times“, V. Putinas netiesiogiai dar kartą pasmerkė, jo žodžiais, „vienapolę Vašingtono užsienio politiką“, turėdamas galvoje amerikietiškosios Priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo Rytų Europoje planus.

Į Biškeką stebėtojo teisėmis buvo pakviestas ir Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas. V. Putinas jam suteikė nemažai laiko pasisakyti, tad Irano lyderis netruko pareikšti, kad šios sistemos „kelia grėsmę ne kuriai nors vienai šaliai, o didelei Azijos daliai ir šios organizacijos narėms“. Jo puolimas kone žodis žodin buvo pakartotas bendrame šio susitikimo pareiškime. Jame grasinamai pabrėžiama, kad „bet kokius bandymus vienašališkai spręsti globalines ir regionines problemas galima neutralizuoti tik visos tarptautinės bendrijos pastangomis“.

Anksčiau Biškeke dirbęs Vidurio Azijos ekspertas Michaelas Hollas laikraščiui pareiškė, kad „šitaip norima parodyti Jungtinėms Valstijoms, kad ŠBO yra jėga, su kuria reikia skaitytis“. Dienraštis „Izvestia“ šią viršūnių susitikimo iniciatyvą pavadino „anti-NATO“ arba vėl atgimusia Varšuvos sutarties organizacija.

Konkrečios į Aljansą panašios karinės struktūros Azijoje dar nėra sukurta. Tačiau po susitikimo Biškeke jo dalyviai išskrido į Čeliabinską, kurio apylinkėse surengtos ŠBO šalių karinės pratybos. Jose dalyvaus apie 6000 kareivių, kelios dešimtys Rusijos ir Kinijos sraigtasparnių ir karo lėktuvų. Londono „The Times“ ironiškai pastebi, kad „barbekiu“ kvapą Kirgizijos sostinėje pakeis tankų ir lėktuvų skleidžiamas tvaikas Uralo platybėse. Tai Šaltojo karo tvaikas, ir jis pasieks tiek Briuselį, tiek Vašingtoną.

ŠBO veikia jau 11 m., tačiau formali deklaracija Šanchajuje pasirašyta 2001 m. birželio 15 d. Kaip visateisė tarptautinė organizacija ji funkcionuoja nuo 2004 m. sausio, kai įkurti nuolatiniai jos organai – Pekine sekretoriatas ir Taškente regioninė antiteroristinė struktūra. Netrukus stebėtoja į ją buvo priimta Mongolija, o paskui – Iranas, Pakistanas ir Indija. Šio susitikimo svečiai – Turkmėnistanas ir Afganistanas.

Paradoksalu, bet šiųmečiame susitikime išsiskyrė Rusijos ir Kinijos pozicijos. Pekinas nori sutelkti dėmesį į regioninius santykius energetikos srityje, o Maskva susitikimą naudoja kaip politinio spaudimo Vakarams priemonę. Tiesa, energetika pastaraisiais metais taip pat yra Rusijos politinio šantažo instrumentas. Šiemet Rusija, Turkmėnistanas, Kazachstanas ir Uzbekistanas pasirašė sutartį plėsti dujų tiekimą iš Kaspijos jūros regiono. Vakarai taip pat puoselėja tokius planus, kad išvengtų energetinės priklausomybės nuo Rusijos. JAV atstovas neseniai lankėsi Turkmėnistane, siekdamas, kad ši Vidurio Azijos šalis, beje, nesanti minėtos organizacijos narė, pritartų dujotiekio statybai Kaspijos jūros dugnu.

Trintis tarp ŠBO ir Vakarų jaučiama dar vienoje srityje. Organizacija pasisako prieš Amerikos karinių bazių dislokavimą Vidurio Azijos šalyse. Prieš 2 m. jų atsisakė Uzbekistanas. Dabar Vašingtonas susirūpinęs aviacijos baze tame pačiame Biškeke, nes ŠBO pareikalavo nustatyti tikslią jos likvidavimo datą.

Taigi regioninė Azijos organizacija randa vis labiau susipriešinimo su Vakarais taškų. Jeigu į ją įsilies Iranas, galima bus teigti, kad regione įsižiebė karštas įtampos židinys.

 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (96)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras