Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusija keičia Artimųjų Rytų politikos kursą

Aidanas Praleika, apžvalgininkas
2007 08 23

Maskva purtosi draugystės su Iranu ir tuo pačiu metu stiprina ryšius su Palestina ir Iraku.

Siekdama stiprinti įtaką Artimuosiuose Rytuose bei padidinti savo, kaip pasaulinio lygio žaidėjo, statusą, Rusija ilgai rėmė Iraną ir gynė jo branduolinę programą. Per beveik metus trukusią draugystę Rusija kumščiais daužė krūtinę norėdama įtikinti pasaulį, kad Irano branduolinė programa nukreipta išskirtinai į taikų atominės energijos panaudojimą, o skandalingasis prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas - demokratiškas ir civilizuotas žmogus. Dabar atrodo, kad ši draugystė baigėsi - Irano prezidentas pasirodė nepakankamai civilizuotas netgi draugystei su Rusija. Nors Maskva nedemonstruoja agresyvios politikos Teherano atžvilgiu, ji rodo aiškius ženklus, kad jos prioritetai regione krypsta į Palestiną ir Iraką.

Bušero projektas sustabdytas

Svarbiausias Rusijos paramos Iranui ženklas pastaruoju metu be abejonės buvo Bušero atominės jėgainės statyba. Milijardus kainuojantį projektą įgyvendino Rusijos specialistai. Taip buvo mėginama įrodyti tarptautinei bendruomenei, kad Irano branduolinė programa yra visiškai taiki - juk projektą prižiūri ir vykdo Rusija. Tačiau šiandien Maskva kiek pakeitė toną. Gal dėl to, kad pati nebelabai tiki Irano taikingumu, o gal dėl kur kas merkantiliškesnių priežasčių - Iranas nelabai turi kuo atsiskaityti už Rusijos paslaugas, o gal tiesiog Vladimirui Putinui nepatiko, kad pasaulis jį ėmė gretinti su nenuspėjamu Irano lyderiu, nuolat žadančiu nušluoti nuo žemės paviršiaus tai Izraelį, tai visus "JAV vadovaujamus kryžiuočius".

Pirmą žingsnį padarė Rusijos atominės energetikos ministerija, kai pareiškė, kad artimiausiu metu neplanuoja pradėti tiekti Iranui branduolinio kuro. Kitaip tariant, Rusija atsisakė tiekti kurą Bušero jėgainei, kurią pati ir stato. Nors, tiesa sakant, ir statybos sustabdytos. Formali priežastis - Iranas nesilaikė finansavimo grafiko. Galiausiai atsirado ir politinių reikalavimų: Maskva grasina neatnaujinti projekto realizavimo, kol Iranas neišslaptins savo branduolinės programos ir neatvers jos objektų tarptautiniams stebėtojams. Taip Maskva iškart šauna du zuikius: ir pasaulio akyse įvaizdis nesugadintas, ir proga atsikratyti draugyste su Teheranu.

Rusiją pakeis Armėnija

Maskva kratosi ne tik Bušero projekto. Netgi Rusijos ginklų gamintojai nebenori turėti nieko bendra su Iranu. Po metus trukusios demagogijos Rusija atrodo nuleido rankas ir pripažino, kad Iranas nėra patikimas partneris. Tačiau visiškai mesti jį likimo valiai taip pat negalima. Tai gali atbaidyti nuo Rusijos kitus potencialius partnerius. Todėl santykius su Teheranu Maskva perkelia į jiems kur kas labiau tinkantį regioninį lygį. Panašu, kad estafetę perima artimiausia Rusijos sąjungininkė Kaukaze - Armėnija.

Tuo metu, kai Maskva iš lėto ėmė tolintis nuo Teherano, Armėnija pradėjo derėtis su Iranu dėl daugybės bendrų projektų. Jau susitarta dėl dujotiekio tiesimo, geležinkelių ir automobilių kelių infrastruktūros plėtros. Visai neseniai sutarta dėl visiškai mistinio projekto - 200 km naftotiekio iš Irano į Armėniją tiesimo bei naftos perdirbimo gamyklos statybos Armėnijoje. Iš pirmo žvilgsnio, viskas atrodo paprasta: šalys plėtoja energetinį bendradarbiavimą ir nieko čia ypatingo. Anaiptol. Naftos perdirbimo gamyklos paprastai statomos šalia naftos telkinių arba netoli uostų, kitaip tariant, kad jų produkciją būtų kuo lengviau transportuoti. Šiuo atveju statoma Armėnijoje, kuri naftos transportavimo prasme yra aklavietė.

Kai kurie ekspertai teigia, kad taip Iranas ruošiasi karui su JAV. Suprask, amerikiečiai nebombarduos iraniečių gamyklos, esančios Armėnijoje. Gal ir taip, bet juk galima paprasčiausiai subombarduoti naftotiekį ir gamykla sustos. Taigi, karinės priežastys neatrodo labai įtikinamos. O tai, kad projekte dalyvauja "Gazprom" (faktiškai kontroliuojantis Armėnijos energetiką), rodo, kad projektas gali būti grynai politinis. Santykiams su Maskva atšalus, Iranas gauna paguodos prizą - intensyvų bendradarbiavimą su Maskvos satelite Armėnija.

Nauji Maskvos partneriai

Atsiribodama nuo Irano, Rusija mėgina sugrįžti į Irako energetikos rinką. Rugpjūčio pradžioje Maskvoje apsilankė Irako naftos ministras Husseinas Shahrastani. Vizitui buvo skirtas ypatingas dėmesys tiek iš politinės Rusijos vadovybės, tiek ir iš didžiausių energetikos kompanijų pusės. Kol kas tai tik geri ketinimai, bet vilties Maskvai yra. Irako ministras pareiškė, kad svarstant Rusijos kompanijų (pirmiausia "Lukoil") dalyvavimą projektuose Irake nebus paisoma jokių politinių preferencijų. Kitaip tariant, Irakas nepaisys JAV nuomonės, jei Rusijos kompanijos pasiūlys tinkamas ekonomines sąlygas.

Visgi bene didžiausias Rusijos užsienio politikos laimėjimas Artimuosiuose Rytuose - glaudūs ryšiai su Palestinos autonomijos lyderiais, šiuo metu tarpusavyje kovojančiais "Hamas" ir "Fatah". Rusija yra vienintelė pasaulio valstybė, palaikanti iš esmės gerus santykius ir su Mahmoudu Abbasu, ir su jo priešininkais "Hamas". Su abiem palestiniečių partijomis Maskva žaidžia meistriškai. Dar prieš mėnesį demonstravo palankumą "Hamas" ir tvirtino, kad būtent ši partija atviresnė deryboms ir labiau linkusi į nuolaidas. O štai šį mėnesį, per M. Abbaso vizitą Maskvoje, V. Putinas pavadino jį "palestiniečių tautos ir Palestinos autonomijos vadovu". "Fatah" partijai pažadėta visokeriopa parama, pirmiausia - ginklais.

Jei Rusijai išties pavyks sėkmingai tarpininkauti sutaikant palestiniečius, jos politinis svoris arabų pasaulyje be abejonės išaugs. O galima ekonominė invazija į Iraką leistų netgi sudaryti rimtą konkurenciją JAV. Jei tai įvyktų, Maskva tvirtai uždėtų ranką ant pasaulinių naftos kainų reguliavimo svirties - tikslo, kurio ji siekia jau ne vienerius metus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras