|
|
| |
| |
Europos energetika: kaip pabėgti nuo Maskvos (1)
Komentarai:
Rolandas Tucas, 2007 10 05 12:48
Na, kaip bebutu, atomine energetika tikrai reikia pletoti. Gaila tik, kad Lietuvoje per velai imtasi naujos atomines elektrines statybos. Juk kad bus uzdaryta sovietmeciu statyta Ignalinos atomine elektrine jau seniai aisku buvo. Keista, kad Lietuvos valdininkai tokie trumparegiai ir neizvalgus. Juk ir taip aisku, kad nafta, dujos, o ir akmens anglis yra ne amzini istekliai. Ju atsargos sparciai senka (ypac naftos), o ir naujai randami telkiniai yra atokiose, atsiauriose, sunkiai isisavinamose vietose (pvz., Arkties vandenyno juru zemyninis selfas ir pan.) ar politiskai nestabiliuose regionuose. Tad naftos, duju ir pan. gavybos kastai tikrai nepaliaujamai augs. Lietuva atsinaujinanciu energijos saltiniu turi nedaug. zinoma, reikia panaudoti ir vejo, ir saules, ir hidro, ir geotermine energija. Bet kiek ji tenkins Lietuvos poreikio? 10% - 15%, bet tikrai ne daugiau. Juk visos Lietuvos nepadengsime vejo malunais (beje, tik Lietuvos pajuryje vejo greitis yra tinkamas pastaruju techniniams reikalavimams), saules baterijomis, neuztvenksime ir visu upeliu... (va tai tai jau butu ekologine katastrofa). O elektros energijos suvartojimas nepaliaujamai augs. Ateis toks metas, kai ji, kartu su vietiniais energetiniais istekliais (malkomis, siaudais ir pan) isigales pastatu sildymo sistemose. Elektros energija (kartu su biodizelinu, spiritu, o gal ir vandeniliu) neisvengiamai vis placiau bus naudojama ir transporte (elektromobiliai, hibridiniai automobiliai ir pan.). na, elektra galime ir importuoti. Taciau, manau, budu DIDZIULE KLAIDA sugriauti Visagino infrastruktura, "paleisti vejais" patyrusius specialistus. kitos salys, suvokdamos ateities perspektyvas energetikoje, atomines elektrines stato plynoje vietoje. O mes jau turime tam tikra pavelda, ir tai reikia protingai ivertinti. Tad tikrai butina Lietuvai pastatyti nauja modernia atomine elektrine. Ir kuo greiciau, tuo geriau.
Rolandas Tucas
|
| |
| |
| |
|
Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus. |
|
| |
|
|
Iššūkių aplinkai geopolitika (12)
2017 03 08
Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.
Vokietijos biudžeto perteklius rekordinėse aukštumose (38)
2017 03 01
Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.
Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (110)
2017 02 22
Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.
Kinijai reikalinga nauja strategija
2017 02 15
Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje.
Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)
2017 02 08
Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas. |
|
