Sutrikusi Vakarų Europa (2)
Kęstutis Girnius 2007 08 28
Kaip ir Lietuva, Rytų Europos šalys Čekija, Lenkija, Slovakija ir Vengrija pergyvena savotišką krizę, tiksliau tariant, pasimetimą. Didėja gyventojų nepasitenkinimas dabartine politika, veši populizmas, trūksta įkvėpiančių politinių vadovų, kurie pajėgtų mobilizuoti tautą.
Šioks toks išsekimas yra neišvengiamas po dramatiškų pastarųjų 18 metų pokyčių. Buvusios socialistinio bloko narės išsivadavo iš tarybinės imperijos, sukūrė rinkos ūkį, tapo NATO ir Europos Sąjungos narėmis.
Bet liko daug neužbaigtų darbų, pvz., sveikatos, socialinės apsaugos ir švietimo sistemų pertvarkymas, o mažėja valia juos įgyvendinti. Pakitusias nuotaikas taip pat rodo nuostatos Amerikos atžvilgiu. Prieš dešimt metų bene visi Vašingtono pasiūlymai buvo priimti entuziastingai. Dabar ne.
Naujausios apžvalgos rodo, kad du trečdaliai Čekijos gyventojų nepritaria Vašingtono planams jų teritorijoje išdėstyti antiraketinės gynybos skydą. 62 nuošimčiai lenkų neigiamai vertina Amerikos politiką, o Lenkija ilgą laiką buvo nuoširdžiausia Amerikos sąjungininkė. Tuo atžvilgiu naujoji Europa suka senosios Europos linkme.
Vidurio Europoje nebėra įkvepiančių vadovų, prie valdžios vairo stovi lengvasvoriai. Ne vadovai, bet politikai. Nebėra tokių, kaip Walesa ir Havelas, Vengrijos Gonczas, net Slovakijos Dzurinda.
Lenkijos broliai Kaczynskiai daugiausiai jėgų skiria bergždžiai raganų medžioklei šalies viduje bei nekompromisiniai užsienio politikai, kuri suerzino daugelį Europos Sąjungos šalių.
Neginčijama, kad reikėtų iš Lenkijos valdžios struktūrų pašalinti buvusius nomenklatūrininkus ir traukti juos, kartu su korumpuotais verslininkais, baudžiamojon atsakomybėn, bet kol kas nė vienas stambus veikėjas nebuvo sulaikytas ar nuteistas.
Vengrijos premjeras Ferencas Gyurcsany labiausiai žinomas dėl prisipažinimo uždarame savo partijos suvažiavime 2006 m., kad partija rinkėjams nuosekliai melavo. Bet jis neatsistatydino ir liko prie valdžios vairo.
Čekijos prezidentas Klausas yra neabejotinai gabus žmogus ir ekonomistas, bet skeptikas, net ir cinikas, kuris kreivai žiūri į Europos Sąjungą, globalinį šilimą ir daugelį kitų klausimų. Neseniai interviu Laisvosios Europos radijui jis pasakė, kad palaiko Europos Sąjungos plėtrą, nes kuo daugiau šalių, tuo mažesnė Briuselio galia. Jo atviras cinizmas stiprina panašias nuotaikos platesnėje visuomenėje.
Vidurio Europos šalių ūkiai sparčiai auga. Palanki pasaulio ūkio konjunktūra bei milžiniška Europos Sąjungos parama dar kurį laiką užtikrins ūkių stiprėjimą, nors Vengrija jau pergyvena sunkumų.
Bet nepasisekė rasti tinkamos pusiausvyros tarp ūkio augimo bei vidurinės klasės ugdymo ir rūpinimosi mažiau pasiturinčiaisiais. Paprastai, ypač Čekijoje ir Slovakijoje, pirmenybė buvo skiriama ūkio augimui bei užsienio investicijų pritraukimui, tad smarkiai padidėjo sąlyginis skurdas bei socialinė atskirtis.
Jau jaučiama pertvarkymų pralaimėtojų reakcija. 2006 m. Slovakijoje rinkimus laimėjo populistinių partijų koalicija, kuri iš valdžios pašalino reformų tėvą ir užsienio investuotojų numylėtinį Dzurindą. Populistine korta lošė Lenkijos broliai Kaczynskiai , taip pat ir rinkimus laimėję Vengrijos socialistai. Čekijoje parlamentas yra pasidalijęs į dvi to paties dydžio stovyklas, tad yra visiškai neveiksmingas.
Vidurio Europoje didėja gyventojų susiskaidymas bei susvetimėjimas, nesprendžiamos svarbios ūkio ir visuomenės problemos, politinį gyvenimą užvaldo abejotino sąžiningumo vidutinybės. Artimiausiu metu padėtis veikiau pablogės negu pagerės.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |