Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Baltijos šalims ramybės nebus (2)

Aidanas Praleika, apžvalgininkas
2007 09 02

Mūsų didžioji kaimynė, kurios niekaip neišeina pavadinti europietiška ar demokratiška, tęsia savo „kryžiaus žygį“ prieš Baltijos šalių „fašistus“ ir tam, be jokios sąžinės graužaties, naudoja propagandinę mašiną, kuri kaskart vis labiau primena nacistinės Vokietijos ir stalininės Rusijos ideologų mokyklą.

Visi, kas drįsta priminti Rusijai apie jos nusikaltimus praeityje - fašistai. Principas paprastas ir efektyvus, kartais net randantis sekėjų Vakarų Europoje. „Antifašistų“ siautėjimas Taline, pasirodo, buvo tik tarpinis etapas. Rugpjūtį Rusija vėl suintensyvino propagandinius išpuolius, kurių pagrindiniu taikiniu, kaip žinoma, tapo Estija.

Isterija dėl legionierių

Naujos antibaltiškos retorikos bangą vasaros pabaigoje sukėlė 2 renginiai: Estijos ir Latvijos SS legionierių ir partizanų minėjimai bei sportinis karinis žaidimas „Erna“ Estijoje.

Dėl legionierių viskas aišku. Rusija jau daugelį metų be paliovos klykia apie šiuos renginius. Nugalėtojo logika paprasta - buvusius sovietų karius reikia šlovinti, o visus tarnavusiuosius vokiečių pusėje, matyt, geriausia būtų į kokį nors gulagą sugrūsti. Ypač Maskvą nervina tai, kad kasmet - ne išimtis ir šie metai - legionierius sveikina aukščiausi Latvijos ir Estijos valdžios atstovai. Šauniesiems Kremliaus kagėbistams, žinoma, net į galvą negali ateiti, kad šalies prezidentas tiesiog sveikina veteranus, kovojusius už savo Tėvynės laisvę, ar bent jau tikėjusius, kad jie darė būtent tai. Kodėl gi tada nepasmerkus lenkų ir lietuvių legionų Napoleono armijoje. Juk jie taip pat tikėjo, kad kovodami prieš Rusiją, kovoja už savo laisvę, nors nei Napoleonas 1812 metais, nei Hitleris 1941-aisiais net nemanė tos laisvės kam nors suteikti.

Sukilėliai irgi „fašistai“

Vis dėlto legionierių tema ėmė atsibosti nacių propagandos tėvo daktaro Gebelso mokiniams Maskvoje. Šiemet jie surado naują – „Erną“. Renginys nedaug kam žinomas Lietuvoje. Tai tarptautinis sportinis karinis žaidimas, skirtas paminėti 1941 metais Estijoje veikusiam diversantų būriui „Erna“. Dalinys buvo sudarytas iš estų ir vokiečių savanorių, kurie buvo apmokyti Suomijoje ir prasidėjus antisovietiniam sukilimui permesti į Raudonosios armijos užnugarį Estijoje. Svarbiausios jų užduotys buvo trikdyti sovietų komunikacijas ir vietos civilius gyventojus apsaugoti nuo NKVD teroro. Kitaip tariant, tai estiškas mūsiškio 1941 metų birželio sukilimo variantas.

Šiemet renginyje dalyvavo 28 komandos iš Estijos, Vokietijos, JAV, Švedijos, Danijos, Norvegijos ir kitų šalių. Tai taip pat labai siutino Rusiją. Kitų šalių kažkaip nesinori atvirai pulti - juk negali apšaukti fašistais visų, kas ne rusai, tad daugiausia plyšauta apie tai, kad gal jie nežino, jog „Erna“ veikė Vokietijos vermachto sudėtyje. Žino, žino... Ir bėdos nemato. Negi estams geriau žaisti žaidimą „Išvežk estą į Sibirą“? Vargu. Ir apskritai, kodėl taip staiga Maskvai parūpo renginys, rengiamas jau tryliktus metus? Matyt, anksčiau laikraščių neskaitė...

Konstruktyvios nesąmonės

Keista, bet masinių protesto akcijų Kremlius šįkart nesuorganizavo. Gal jie ten pernelyg užsiėmę savo demokratų kaišiojimu į beprotnamius - kaip tik neseniai Rusijoje prisiminta ši puiki sovietinė praktika, - o gal šiaip patingėjo.

Vis dėlto bent viena „grandiozinė“ akcija buvo surengta. Rugpjūčio 22 dieną prie Estijos ambasados Maskvoje nuo ryto trainiojosi vienišas „Jaunosios Rusijos“ (toks „Naši“ klonas) aktyvistas, nešinas Rusijos vėliava. Vėliau jį pakeitė mergina su plakatu „Ant mūsų vėliavos nėra svastikos, o ant jūsų?“. Štai tokia triukšminga akcija.

Kur kas labiau pasireiškė Estijos ir Latvijos rusų organizacijos. Pirmiausia nuspręsta įkurti tarptautinę Baltijos antifašistų lygą. Pasak jos iniciatorių, lyga vienys Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Vokietijos antifašistus. Ir tegu sau vienija, antifašizmas Lietuvoje visada buvo sveikintinas.

Estijos antifašistinio komiteto vadovas Andrejus Zarenkovas tiesiog pratrūko išmintingais patarimais. Jis švelniai pakritikavo Rusiją, kad neturi geros kaiminystės politikos Baltijos šalių atžvilgiu, o jo kolega Jurijus Mišinas Estijos valdžiai pasiūlė tiesiog saliamoniškos išminties sprendimą: suteikti rusų kalbai oficialų statusą, dėl to Estija gautų visavertę rusų bendruomenę. Vis dėlto atrodo, bent jau man, kad Estijai iš tiesų nereikia nei vieno, nei kito.

Pergalė prieš totorius

Nusprendė neatsilikti ir Latvijos rusų organizacijos. Rugsėjo 8 dieną (leidimo dar negauta) jos ketina surengti Rygoje rusų maršą. Proga maršui rasta gana ekstravagantiška - pergalė prieš totorius Kulikovo mūšyje. Pasak jo rengėjo Evgenijaus Osipovo, „tada buvo atsikratyta totorių mongolų, o dabar mes norime atsikratyti fašistų ir oligarchų“. Šūkiai parinkti labai iškalbingi: „Rusai - tikrieji Latvijos gyventojai!“, „Čia mūsų šalis!“, „Gerai rusams - gerai visiems!“ ir t. t. Štai taip ketinama gerinti Baltijos šalių ir Rusijos santykius.

Antifašistai, vienykitės!

Šįkart Maskva savo polemikoje nebuvo vieniša. Pirmiausia ją palaikė Wiesenthalio centras. Žymusis nacių medžiotojas Efraimas Zuroffas pareiškė, kad visa Europa turi nusigręžti nuo Estijos, kurios veiksmus, rengiant tokias neįsivaizduojamas akcijas, galima paaiškinti tik tuo, jog „ten visi iš proto išsikraustė“.

Rastas supratimas ir Europos Sąjungoje. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas Rene van der Lindenas pareiškė, kad kitoje asamblėjoje gali būti keliamas „Ernos“ klausimas. Pažadėjo jis labiau gilintis ir į rusų diasporos problemas. Na, ir pirmyn! Nieko tai bloga. Juk visiškai suprantamas Vakarų Europos noras neleisti šlovinti SS „žygdarbių“. Vakarų Europa matė, ką išdarinėjo šie elitiniai nacių kariai. Mes irgi tai žinome, tik mes taip pat atsimename, ką darė „išvaduotoja“ sovietų armija ir NKVD budeliai. O ar atsimena Europa?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras