Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusija vs. Baltijos šalys: santykių dinamika (4)

Viktoras Denisenko
2007 08 31

Istorijos labirintuose

Rusijos ir Baltijos šalių santykius negalima vadinti lengvais ir paprastais. Jiems dažnokai taikytina juridinė formuluotė versus, reiškianti teisminę dviejų šalių priešpriešą. Pastaruosius septyniolika metų Rusija ir Baltijos šalys, vaizdžiai tariant, yra skirtingose barikadų pusėse (turbūt tai prasidėjo nuo barikadų prie Lietuvos Respublikos Seimo 1990 metais, kurių memorialinius fragmentus dar galima pamatyti, laikų). Išsivadavusios iš okupacijos Baltijos šalys pasirinko savo kelią ir per nepilnus du dešimtmečius sugebėjo gerokai atitolti nuo buvusios metropolijos, ryžtingai įsitvirtinti Vakarų pasaulyje. Tačiau niekas negali panaikinti geografinio šalių artumo, todėl tarpusavio santykių klausimas, nepaisant politinio ar mentaliteto atitolimo, niekada nepraras aktualumo. Jam nagrinėti ir skirtas šis straipsnis.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija mėgino išlaikyti savo įtaką buvusiose sovietinėse respublikose. Kartais ir pačios šalys, dauguma iš kurių gavo nepriklausomybę visai netikėtai, tam nesipriešino. Labai greitai susikūrė Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS), kuri turėjo tapti savotišku posovietiniu (su dominuojančiu Rusijos vaidmeniu) Europos Sąjungos analogu. Tik Lietuva, Latvija ir Estija visai nesiejo savo ateities su didžiąja kaimyne ir principingai deklaravo integracijos į Vakarus prioritetą.

Rusijos ir Baltijos šalių santykius temdo istoriniai nesutarimai. Praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, iškart po Sovietų Sąjungos žlugimo, Maskva dar darė pirmus žingsnius demokratijos link ir, atrodė, buvo pasirengusi pripažinti neteisėtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos inkorporavimą į Sovietų Sąjungą. Tačiau šiandien oficialioji Rusijos valdžia griežtai atsisako pripažinti, kad Baltijos šalys buvo okupuotos. Kartais atrodo, kad Maskva iki šiol Lietuvą, Latviją ir Estiją laiko savo provincijomis ir bando daryti joms įtaką.

Baltijos šalys kaip vienas subjektas

Rusijos valdžios požiūryje į Baltijos valstybes galima įžvelgti dvi lygiavertes tendencijas. Priklausomai nuo aplinkybių Lietuva, Latvija ir Estija gali būti vertinamos kaip vienas subjektas, t. y. Baltijos šalys, arba, kaip Rusijoje dažniau sakoma, Pabaltijo šalys (страны Прибалтики), o reikalui esant, kiekviena šalis vertinama atskirai.

Kalbant apie Baltijos šalis kaip apie „vieną subjektą“, akivaizdus bendras neigiamas Maskvos požiūris. Neretai apibendrintai Lietuva, Latvija ir Estija minimos siekiant propagandinių tikslų, kai patogu, nesigilinant į detales, taikyti tam tikrus kaltinimus visoms trims šalims. Pavyzdžiui, Rusijoje yra populiaru kalbėti apie fašizmą, neva „atgimstantį Baltijos šalyse“. Tokiais atvejais akcentuojamas buvusių SS legionierių aktyvumas (kurio mastą Rusija linkusi smarkiai išpūsti). Kalbant apie Baltijos šalis apibendrintai, dažniausiai pamirštama pasakyti, kad Lietuvoje tokių būrių niekada nebuvo. Atrodo, kad manipuliuojantys tokiomis temomis žmonės Rusijoje (politikai, žurnalistai) sąmoningai neakcentuoja šio fakto arba šventai tiki, kad jeigu toks reiškinys buvo Latvijoje ir Estijoje, tai turėjo būti ir Lietuvoje.

Oficialioji Rusijos valdžia, vartodama Baltijos šalių sąvoką, bando suformuoti nuomonę apie Lietuvą, Latviją ir Estiją kaip apie vientisą, priešiškai nusiteikusį regioną (ypač tokio pobūdžio ideologinis puolimas suaktyvėjo po Baltijos šalių įstojimo į ES ir NATO).

Vartoti bendrą Baltijos šalių sampratą yra patogu dėl keleto priežasčių. Pirmiausia dar nuo Sovietų Sąjungos laikų, kai visų sovietinių respublikų suverenumas buvo prislopintas, šis regionas buvo laikomas savotišku vientisu dariniu. Be to, prielaidas kalbėti apie save apibendrintai kūrė ir pačios Baltijos šalys. Lietuva, Latvija ir Estija, siekdamos integracijos į Vakarus, po Sovietų Sąjungos žlugimo gana vieningai formavo savo užsienio politiką. Ypač tai akivaizdu santykiuose su Rusija, kai viena Maskvos puldinėjama valstybė sulaukia kitų dviejų palaikymo.

Individualūs aspektai

Tačiau kartais Kremliui yra patogiau veikti Lietuvos, Latvijos ar Estijos atžvilgiu individualiai. Tokio pobūdžio veiksmai oficialiosios Rusijos valdžios praktikuojami gana reguliariai. Turbūt nebuvo nė vieno atvejo, kad visos trys šalys kartu būtų užpuolamos ideologiškai ir propagandiškai. Žinoma, Rusijoje buvo ir yra bandoma prikabinti Baltijos šalims priešiško regiono įvaizdį, tačiau kai prieinama prie tikslinių veiksmų, puldinėjama būna dažniausiai viena iš Baltijos šalių, o kitos dvi vertinamos jei ne kaip „geros“, tai nors kaip „neutralios“. Išimtis buvo tik situacija, susiklosčiusi prieš pergalės kare 60-mečio minėjimą Rusijoje, kai visos trys šalys buvo puolamos gana vieningai. Maskva negalėjo atleisti, kad jai buvo priminta, jog pasibaigus karui Sovietų armija „pamiršo“ išeiti.

„Blogiukių“ vaidmenyje, anot Rusijos versijos, yra pabuvusios visos trys Baltijos šalys. Ilgiausiai buvo konfrontuojama su Latvija – ypač dėl rusakalbių ne piliečių teisių. Tokių pat priekaištų buvo sulaukusi ir Estija, nors ir akcentuojant, kad ne piliečių problema čia yra ne tokia aktuali. Be to, visą Kremliaus rūstybę Estija pajuto šių metų pavasarį, kai nusprendė iš Talino centro iškelti bronzinį paminklą sovietiniams kariams.

Lietuva taip pat tapdavo „pagrindiniu Rusijos priešu“ – tai pirmiausia buvo susiję su keletu diplomatinių skandalų, kai iš Rusijos ambasados Vilniuje pareigūnai būdavo išsiunčiami dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu. Tokį pat didelį spaudimą Lietuva jautė ir kai mūsų teritorijoje nukrito pasiklydęs rusų naikintuvas Su-27.

Periodiškas santykių atšalimas, stipriai palaikomas Rusijos žiniasklaidos, yra ryškus Rusijos politikos Baltijos šalių atžvilgiu bruožas. Nuolatinis informacinis kurios nors vienos iš Baltijos valstybių (bet ne visų trijų kartu) puolimas gali byloti apie Maskvos siekį sugriauti Baltijos šalių vienybę. Pavyzdžiui, minėtų nesenų įvykių Estijoje metu prieštaringai vertinamas rusų politikas Vladimiras Jakuninas, kurio vardas siejamas ir su KGB, parašė Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui laišką, kuriame ragino jį pasmerkti Estijos valdžią.

Ekonomika ir politinis šantažas

Pastarieji septyneri metai, kuriuos Rusijoje galima apibūdinti kaip „Putino erą“, pasižymėjo aiškiu Rusijos ir Baltijos šalių santykių pablogėjimu (teisybės dėlei reikia paminėti, kad per šį laikotarpį Rusijos santykiai pablogėjo ne vien su Baltijos valstybėmis). Kartais Rusija imdavosi net atviro politinio šantažo. Pavyzdžiui, vilkindama sienų sutarčių pasirašymo ir ratifikavimo procedūras Maskva bandė sutrukdyti Baltijos šalims įstoti į Europos Sąjungą ir NATO. Juridiškai galutinai sutvarkytą sieną su Rusija šiuo metu turi tik Lietuva, kuri tam tikslui turėjo pasitelkti tranzito į Kaliningrado sritį klausimą.

Kita pastaruoju metu madinga Rusijoje tendencija – vietoj diplomatinių naudoti ekonominius argumentus. Tokių pavyzdžių galima rasti nemažai – pradedant ne visai pavykusiu estiškų produktų boikotavimu ir baigiant nežinomybe dėl naftotiekio „Družba“ likimo, per kurį nafta jau visus metus - nuo 2006 metų liepos mėnesio - nebepasiekia „Mažeikių naftos“ įmonės.

Vargu ar artimiausiu metu strategijoje, kurią Rusija realizuoja Baltijos šalių atžvilgiu, galima tikėtis kokių nors pokyčių. Kol kas nepanašu, kad Kremlius būtų pasirengęs atsisakyti priešiškos užsienio politikos, o artėjantys politiniai įvykiai – rinkimai į Dūmą ir prezidento rinkimai – greičiausiai tik suaktyvins „šalies priešų“ paiešką.

Išvados

Baltijos šalių ir Rusijos santykių negalima laikyti nepriekaištingais. Įtaką jiems daro ginčai dėl istorinių įvykių interpretavimo bei Rusijos naujausiųjų laikų politikos tendencijos.

Priklausomai nuo aplinkybių ir tikslų, kuriuos norima pasiekti, Rusija laiko Baltijos šalis arba vieningu dariniu, arba realizuoja individualaus poveikio strategijas.

Maskva Baltijos šalių atžvilgiu nuolat vykdo nedraugišką politiką, kuri pasireiškia per propagandinį Lietuvos, Latvijos ir Estijos puolimą Rusijos viduje (vieši politikų pasisakymai, žiniasklaidos pranešimai) bei per politinį ir ekonominį šantažą dvišalių santykių metu.

Be to, siekdama savo tikslų, Rusija bando kištis ir į vidinius ES reikalus, nurodinėdama, kaip šalys senbuvės turi elgtis su naujomis suvienytos Europos narėmis (pavyzdžiui, iš Briuselio buvo reikalaujama imtis sankcijų prieš Latviją ir Estiją dėl „rusakalbių teisių pažeidimų“). 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras