Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ar sugrįš talibai?

Evaldas Mikutis
2007 09 04

Paskutiniu metu triumfališki JAV administracijos ir NATO vadovybės pasisakymai apie pergalę prieš Afganistano islamo fundamentalistų judėjimą Talibaną nutilo. Juos pakeitė nauji karingi šūkiai, kviečiantys Vakarų valstybes stiprinti tarptautinį kontingentą, siųsti daugiau karių į Afganistaną. Žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimų apie talibų užimtus miestelius (Musa Kala ir Farahas, Mirian Nišin ir Horakas) ir talibų valdžios atkūrimą juose, apie visuotinį Talibano puolimą ir naujus aktyvius karo veiksmus šalyje, kur, kaip daugeliui atrodė, fundamentalistinis judėjimas sutriuškintas visiems laikams. Tačiau taip neįvyko.

Hamido Karzajaus vadovaujamas režimas, remiamas JAV suorganizuoto tarptautinių pajėgų kontingento, vos laikosi. Kabulo vyriausybė teįstengia kontroliuoti didžiuosius Afganistano miestus, o karinės talibų grupuotės kontroliuoja didelę dalį pietų ir pietryčių provincijų, šiaurinėje dalyje vis aktyviau veikia Šiaurės Talibanas - Afganistano islamo partijos, vadovaujamos Gulbeddino Hekmatiyaro, šalininkai. Talibano citadele laikyta Kandaharo provincija tik iš dalies lojali Kabulo vyriausybei. Neseniai prezidentas H. Karzajus buvo priverstas nušalinti provincijos policijos vadovą Ismatulla Alizajų, nes jis neįstengė aktyviai kovoti su pusę provincijos kontroliuojančiais „islamo studentais“. Padėties rimtumą rodo ir tarp afganų elito populiarėjanti derybų su „nuosaikiaisiais talibais“ idėja, nors vargu ar šiuo metu tokia galimybė įmanoma, nes kovingiausi Talibano lyderiai, pasirengę mirti kovoje su „netikėliais okupantais“, vis dar saugiai slepiasi nuo koalicijos ir toliau sėkmingai vadovauja džihado operacijoms. Tiesa, koalicija 2007 metais likvidavo keletą aukščiausio rango karo lauko vadų, tokių kaip mula Usmani ir žiaurumu pagarsėjęs mula Dadulla, tačiau trokštama politinė islamistinio judėjimo transformacija neįvyko.

Talibų  strategija

Svarbiausias Talibano uždavinys šiuo metu - apsaugoti savo karines ir politines pozicijas, neleisti tarptautinės koalicijos pajėgoms sunaikinti užnugario infrastruktūros Afganistano ir Pakistano pasienyje. Kaip tik per šių šalių sieną keliauja ginklai, amunicija, medikamentai ir finansinė parama „šventąjį karą“ kovojantiems talibams. Ir ne tik tai: afganų policija neseniai sulaikė 11 pakistaniečių modžahedų, kurie ketino tapti  teroristais mirtininkais. Be užnugario apsaugos, talibams strategiškai svarbu išlaikyti puštūnų gyvenamąją teritoriją ir žlugdyti tarptautinių pajėgų puolimą. Šiam tikslui pasiekti talibai stengiasi įtraukti koaliciją į daugybę smulkių gynybinių mūšių, kurie skaido NATO pajėgas ir trukdo sutelkti jėgas bendram puolimui. Helmando ir Kandaharo provincijose NATO karinių dalinių daugiausia, todėl čia nuo 6 iki 12 tūkst. talibų, padalytų į nedidelius būrius, ypač aktyviai stengiasi provokuoti lokalius mūšius. Siekdami atremti koalicijos pajėgų puolimą, talibai dažnai pasitelkia teroristus mirtininkus. Vienas iš Talibano karo vadų mula Hajatas Hana teigia, kad jų yra apie 2000, o „mirtininkų komandos“ rezervas – dar 5000 islamistų. Viena efektyviausių teroristų akcijų – 2007 m. vasario 27 d. sprogimas Bagramo aviacijos bazėje, kurioje viešėjo JAV viceprezidentas R. B. Cheney. Mirtininkų atakos psichologiškai veikia NATO kontingento karius, kurie ne kartą sušaudė civilius, palaikę juos savižudžiais teroristais. Tai sukelia vietinių gyventojų nepasitenkinimą, kas naudinga Talibano judėjimui. Kitas talibų strategijos aspektas – minų karas. „Islamo studentai“ aktyviai naudoja fugasines bombas, dėl kurių dažnai žūva tiek NATO kontingento kariai, tiek afganų policininkai. Islamistai visais būdais stengiasi žlugdyti ir demoralizuoti nacionalinę afganų policiją, todėl ne kartą mirtininkų komanda buvo pasiųsta sprogdinti policijos mokyklą, konvojus ir patrulius. Be to, reikia pažymėti, kad, nepaisant didelių gyvosios jėgos nuostolių, talibų aktyvumas nemažėja.

Tarptautinių pajėgų stiprybė ir silpnumas

Svarbiausias tarptautinės koalicijos pranašumas yra technologinis. NATO pajėgos disponuoja naujausiais ginklais, gali naudoti moderniausias žvalgybos priemones, turi didelius finansinius rezervus ir gali papirkinėti puštūnų genčių vadus ir taip juos atitraukti nuo paramos islamistams. NATO pajėgas ir jų remiamą Afganistano valdžią palaiko ir dalis gyventojų, nenorinčių grįžti prie šariato normų diktuojamos santvarkos. Tačiau tarptautinę koaliciją drasko vidiniai prieštaravimai. Intensyviam puolimui prieš Talibaną būtinos didesnės karinės pajėgos. Britanijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Olandijoje, kurioms koalicijoje tenka pagrindinis vaidmuo, svarbiausi klausimai sprendžiami parlamente. Tai reiškia, kad naujų dalinių siuntimas turi būti suderintas su parlamentarais, kurie paiso visuomenės nuomonės, kad jų tėvynainiai neturi žūti kažkur Afganistane. Koalicijos viduje nuolat įsiplieskia kivirčai tarp vokiečių bei prancūzų, nenorinčių dalyvauti karinėse operacijose, ir amerikiečių, aktyviai siekiančių juos panaudoti puolimui pietuose prieš aktyvėjančius talibus. Būna strateginio pobūdžio nesutarimų: italų ekspertai netikėjo talibų puolimo galimybe, o JAV generolai įrodinėjo priešingai. Koalicija neišvengia ir specialistų nesutarimų: estų ir britų žvalgai nesutarė dėl darbo su vietiniais gyventojais metodikos, dėl to estų žvalgybos grupę ketinama atšaukti. Finansinė parama Afganistano vyriausybei tirpsta korumpuotos biurokratijos kišenėse ir nepasiekia tikslo. Atakos prieš talibus nusineša daugybę civilių gyvybių, tai kelia visuomenės nepasitenkinimą. Pakistano valdžios pozicija dėl operacijos prieš talibus, kurie bazuojasi jo teritorijoje (šiaurės Vaziristane), toliau išlieka dviprasmiška.

Ateities scenarijus

Pasiekti strateginę pergalę ir išspręsti talibų problemą Afganistane tarptautinė koalicija šiuo metu negali. Tam pirmiausia trukdo nepakankamas karių kiekis, koalicijos dalyvių nesutarimai, neaiški Pakistano vyriausybės pozicija.

Negalima kalbėti ir apie talibų pergalę. Ilgalaikių pergalių „islamo studentai“ negali pasiekti, nes neturi galimybės suduoti koalicijai lemiamą karinį smūgį. Minų karas, modžahedų išpuoliai, teroristų mirtininkų atakos apsunkina kontingento gyvenimą, padaro daug nuostolių, tačiau su tokiais resursais Talibanas karinės pergalės Afganistane pasiekti negali, vadinasi, neįmanomas ir valdžios perėmimas į savo rankas. Daugiausia, ką  gali padaryti talibai – tai apsaugoti savo užnugario infrastruktūrą ir maksimaliai apriboti koalicijos puolimą, o svarbiausia, laukti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (38)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (108)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras