Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Kokia galėtų būti Lietuvos pozicija PRGS klausimu (5)

Komentarai:

Reader, 2008 01 02 12:33
Idomus straipsnis

Tomas, 2007 09 09 10:44
Sutinku su Vladimiro nuomone - bendra JAV, Europos ir Rusijos PRGS skatintu pasitikejima tarp saliu. Dabartiniai vienpusiai JAV tikslai dislokuoti priesraketine sisteme Lenkijoje ir Cekijoje, tik skatina sususipriesinima.
Bet pazvelgus kokie to tikslai. Rusijos pasiulymas JAV ,naudotis benrai PRGS baze Kaukaze, stato i labai nepatogia padeti . Kaukazas yra kur kas geresneje strategineje vietoje , ginantis nuo galimai busimos Irano branduolines atakos. Ir atsisakyti , reikstu patvirtinti jog ne vien sis tikslas svarbiausias.
Tad kokie dar tikslai , jei nelaikytume , kad pagal Rusijos pozicija , tai bus nukreipta pries juos. PRGS gali buti kaip pasiruosimas dideniems ivykiams, galimos atakos pries Irana ateityje, ir to pasekoje galimybe viso regiono destabilizacijos, reikia nepamirsti kad Pakistanas turi branduolini ginkla. Ir niekas tokiu atveju negaletu atmesti galimybes jo patekimo i priesiskas rankas.
Bet nusileiskime ant zemes. Dabartiniu atveju JAV kuriama PRGS vidurio Europoje , "atrisa " rankas Rusijai atsakomiems sprendimams. O tam pretekstas jau yra. Tai ir paskutiniu metu atnaujinti strateginiu bombonesiu reguliarus skrydziai , nusidriekiantys toli uz jos ribu.
Musu poitikai URM turetu tureti tvirtesne nuomone siuo klausimu. Juk Rusijos branduolinio ginklo dislokavimas dislokavimas Kaliningrado srityje, galetu pilnai privesti prie to kad jau kaip atsakas is NATO puses butu didesne Lietuvos militarizacija, kaip priefrontines zonos. Tai nepasitarnautu Lietuvai nei politiskai , nei ekonomiskai.
Jei kiltu klausimas del PRGS dislokavimo Lietuvoje ir musu politikams norint tureti tvirtesne nuomone . Tam reikalui galetu pasitarnauti referendumas PRGS dislokavimo Lietuvoje klausimu.

Kontrargumentai, 2007 09 07 18:09
Galiu sutikti su teiginiu, jog PRG reiketu kurti visu pirma NATO remuose, bet i sios sistemos kurima isileisti Rusijos - tikrai negalima. Butent per bendrus karinius projektus Rusija ir bando isikverbti i NATO sprendimu priemimo procesa ir taip daryti itaka Aljanso transformacijai. Tam skverbimuisi tarnauja NATO - Rusijos Taryba. Pavyzdiui, Rusijos siulymas Aljansui kartu organizuoti Baltijos valstybiu oro erdves kontrole/apsauga. Ka toks pasiulymas reiskia? Ogi tai, kad Rusija siekia isskirti Baltijos valstybes is bendru Aljanso standartu. Tai tikrai nedidintu Lietuvos saugumo.

autorius, 2007 09 05 21:00
Išsireiškime "reikalo esmė" nieko ypatingai netaisyklingo nematau, o dėl klaidos žodyje "dichotomija" tenka atsiprašyti autoriaus ir korektorės vardu bei padėkoti už pastabą. Tikiuosi, kad bendrai straipsnis vis tik patiko.

Viktoras, 2007 09 05 09:20
"Reikalo esmė", "dichomatija" etc. - nei kalbos, nei suvokimo prasme nepuošia šiaip jau protingo straipsnio. Suprantu, kad autoriui sunku idealiai rašyti, bet yra kažkokie samdomi kalbos tvarkytojai... Jų įtaka Geopolitikai gali būti didesnė

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (6)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (19)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (71)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (7)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras