Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Juodosios jūros laivynas – vėl ginčų verpete

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 09 06

Krymo pusiasalis – skanus geostrateginis kąsnelis ne tik įvairioms regiono šalims, bet ir globalinius interesus reiškiančioms formuotėms. Tai kelis šimtus metų besitęsiančio ginčo tarp Rusijos ir Ukrainos objektas. Jei dar pridursime Krymo totorių, įvairios pakraipos politikų ambicijas, nesunku įsivaizduoti, kad ši teritorija vilioja kone visą pasaulį.

Štai kodėl Rusija taip laikosi įsikibusi prieš 10 metų sudarytos sutarties dėl Juodosios jūros laivyno Sevastopolyje.

Ar bus revizuota Didžioji sutartis?

Štai ir dabar, lyg tyčia 16-ųjų Ukrainos nepriklausomybės metinių išvakarėse, Maskva inspiravo naują skandalą. Rusijos ambasados Kijeve patarėjas Vladimiras Lysenka pareiškė, kad Rusija gali peržiūrėti vadinamąją Didžiąją sutartį, pasirašytą tarp dviejų šalių 1997 metais ir nustatančią Krymo statusą bei Juodosios jūros karinio laivyno priklausomybę. Pasak diplomato, peržiūra gali prasidėti, jei Kijevas sieks „inventorizuoti“ jūrų laivyno objektus ir kels nuomos kainas.

Tiesa, netrukus Maskva paneigė, kad patarėjas taip sakęs, ir tvirtino, kad jo žodžiai buvo neteisingai interpretuoti bei ištraukti iš vykusios diskusijos. Tačiau skandalas jau buvo įsisiautėjęs, ir jokiais paneigimais jo nebuvo galima numalšinti.

Kita vertus, Maskvą papiktino nuolatiniai Kijevo priminimai, kad Rusija padidino neapmokestintų laivyno objektų skaičių, todėl nauja inventorizacija būtina. Su tuo Maskva tarsi ir sutiko, bet kai buvo pradėtas daryti naujas jų sąrašas, ji prakalbo apie Ukrainos daromą spaudimą Juodosios jūros laivynui, kad šis galų gale pasitrauktų iš Sevastopolio. Suprantama, Kijevas nori ne tik apmokestinti naujai inventorizuotus objektus, bet ir apskritai peržiūrėti pasaulyje vis didėjančius jų nuomos įkainius. Maskva su tuo kategoriškai nesutinka, teigdama, kad tokios kainų revizijos nebuvo numatyta prieš 10 metų pasirašytame susitarime.

Vladimiras Putinas gąsdina amerikiečiais

Nesunku prisiminti, kad beveik prieš metus toną šiam ginčui davė ne kas kitas, o pats Rusijos prezidentas V. Putinas. Dar pernai spalį jis puolė įkalbinėti „oranžinę“ Ukrainos valdžią nutraukti diskusiją dėl Juodosios jūros laivyno perdavimo Ukrainai ir iki 2017 metų pratęsti galiojančią Didžiąją sutartį. Rusijos vadovas gąsdino Kijevą galima grėsme iš išorės, o štai Rusijai priklausantis laivynas šį pavojų galįs įveikti. „Jeigu Krymą laivynas paliks, tai į jo vietą atplauks Amerikos laivai, kurie Ukrainai tikrai nieko nemokės“, – gudravo Rusijos prezidentas. O iš Rusijos, sakė V. Putinas, Ukraina už nuomą gauna nemažai pajamų, sukuriama daug darbo vietų, palaikoma gera laivų būklė.

Pernai taip ir atsitiko: NATO atstovaujantys amerikiečių laivai įsuko į Krymo uostą.

Vasaros pradžioje Feodosijos uoste prisišvartavo amerikiečiams priklausantis NATO karinis transporto laivas „Adventure“, paskui atplaukė dar du Aljanso laivai. Ši flotilė turėjo dalyvauti vasarą numatytose bendrose Ukrainos ir NATO pratybose, kurios buvo eilinis pasirengimo integruotis į Aljansą etapas.

Tačiau vietos gyventojai atvykėlius sutiko nedraugiškai: įtarę, kad laivuose, be pratyboms reikalingos amunicijos, yra ginklų ir sprogmenų, protestuotojai gyva grandine apjuosė uosto teritoriją ir neleido krovinio iškrauti. Šio protesto iniciatoriai – Ukrainos pažangiosios socialistų partijos aktyvistai, paskelbę pareiškimą, kad NATO laivai į Krymo teritorinius vandenis atplaukė neturėdami Aukščiausiosios Rados leidimo, pažeisdami 92-ąjį Konstitucijos straipsnį, šalies suverenitetą, valstybės nepriklausomybės deklaraciją. Partijos lyderė Natalija Vitrenko tai pavadino šalies „okupacija“, o atvykėlius – „NATO agresoriais“, ketinančiais atnešti į Ukrainą tariamas Vakarų civilizacijos „gėrybes“.

Prie Feodosijos gyventojų prisidėjo Sevastopolio, Jaltos, kitų Krymo miestų žmonės, akcija išplito po visą Ukrainą, labiausiai – į šalies šiaurę. Protestai pasiekė Maidano aikštę Kijeve, ir Krymo gyventojai pareikalavo Viktoro Juščenkos apkaltos.

Kroviniai iš karinių laivų vis dėlto buvo iškrauti, bet kelias iš uosto jiems taip ir liko užblokuotas. Feodosijos valdžia priėmė sprendimą, draudžiantį dislokuoti NATO techniką ir karius mieste. Transporto laivas „Adventure“ paliko uostą. Konfliktą bandė išspręsti šiaip taip sulipdyta Ukrainos politinė koalicija, kuri nutarė į koalicijos sutartį įrašyti, kad šalies stojimas į NATO gali būti nulemtas referendumo. Tai reiškė, kad Kijevui iškilo pavojus nepakliūti į Aljansą, nes, naujausiais visuomenės apklausos duomenimis, apie 70 proc. ukrainiečių tam nepritaria.

Kiek kainuoja bazė?

Bet grįžkime prie Juodosios jūros laivyno.

Pagal dvišalį susitarimą Rusija už bazės nuomą moka beveik 98 milijonus dolerių per metus. Jais padengiamas Ukrainos įsiskolinimas Rusijai už naftą ir dujas. Prieš 10 metų ši skola sudarė 3 milijardus 74 milijonus dolerių. Bet kilus naujai energetikos krizei tarp Maskvos ir Kijevo, bazės nuomos kainą 2009 metais buvo ketinama padvigubinti. Po pernykščių diskusijų dėl Krymo statuso Kijevas pagrasino padidinti laivyno nuomą jau ne iki 210 mln. dolerių per metus, bet, kaip rašė laikraštis „Kommersant“, net iki 1 milijardo 800 milijonų. Vien tik už nuomojamą žemę Rusija kasmet mokės 100 milijonų dolerių.

Kad nutrauktų ją nervinančią diskusiją dėl didėjančių kainų, Rusija galėtų laivyną perdislokuoti į šiuo metu statomą Novorosijsko uostą. Neseniai Rusijos vyriausybė jo statyboms skyrė 40 milijardų rublių. Tačiau naujasis uostas neatstos Sevastopolio nei karine, nei geopolitine, nei ekonomine prasme. Pasitraukęs iš Krymo Rusijos laivynas prarastų strategines pozicijas Juodosios jūros regione ir virstų tik pakrantės apsauga, teigia interneto svetainės „Grani.ru“ apžvalgininkas. Jis ironizuoja, kad geriausia išeitis Rusijai – premjero Viktoro Janukovyčiaus pozicija. Jis sutinka net su tuo, kad Rusijos laivynas Kryme liktų ir po 2017 metų. Tačiau ar pats politikas iki to laiko liks nuožmių ginčų dėl Krymo arenoje? –  retoriškai klausia apžvalgininkas.

Krymas – politinių aistrų sūkuryje

Iš tiesų, Krymo autonominė respublika – sena rakštis Kijevui. Šiame 26 tūkstančių kvadratinių kilometrų plote, kuriame gyvena apie pustrečio milijono gyventojų, „oranžinės“ revoliucijos laužas ruseno labai silpnai. Nuo pat autonomijos grąžinimo Ukrainai 1954 metais, po Stalino mirties, čia vis garsiau girdėti reikalavimai vėl atsiduoti Rusijos globon. Nesiliaujantys ginčai dėl Juodosios jūros laivyno, kurį Maskva nuomojasi iš Kijevo, taip pat dėl nedidelio jūros šelfo ruožo nuolat perauga į reikalavimus sugrąžinti Krymą Rusijai.

Paskutinį kartą jie iškilo prieš dvejus metus, kai patys gyventojai inspiravo teisminius ginčus dėl pusiasalio statuso. Agentūra UNIAN pranešė, kad 2005 metų spalį Simferopolio prokuratūra, apsvarsčiusi Sevastopolio administracijos vadovo pavaduotojo Dmitrijaus Bazavo ieškinį, padarė išvadą, kad gyventojų reikalavimai grąžinti Krymą Rusijai yra teisėti...

Nesnaudė ir Maskva. Rusijos Dūma nusiuntė užklausimą savo vyriausybei apie galimas priemones siekiant susigrąžinti Ukrainai priklausantį pusiasalį 1774 metų Rusijos sutarties su Osmanų imperija pagrindu... Mat netrukus nustos galioti dvišalis Rusijos ir Ukrainos susitarimas dėl sienų pripažinimo. 1991-aisiais Krymas, kaip ir kitos Ukrainos sritys, referendume balsavo už atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos, todėl dabar – tokio nacionalinio Krymo gyventojų pakilimo ir ginčų dėl Juodosios jūros laivyno atmosferoje – vėl judinamas įsisenėjęs klausimas dėl pusiasalio ateities.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras