Europiečiai niekaip negali apsispręsti, kas juos labiau baugina – pernelyg didelė priklausomybė nuo rusiškų dujų ar tai, nebus įmanoma gauti pakankamą jų kiekį, rašo „Financial Times“.

Vienodą susirūpinimą kelia ir politinės Kremliaus manipuliacijos, ir nepakankamos „Gazprom“ investicijos. Tačiau Rusijos investicijų į Europą ribojimas neišspręs nei pirmosios, nei antrosios problemos, teigia dienraštis.

Jau daugiau nei trečdalis ES importuojamų tiekiamos iš Rusijos. Žinoma, ši priklausomybė nėra vienpusiška. Rusijai prekyba dujomis yra svarbus užsienio valiutos šaltinis. Visi didieji Rusijos dujotiekiai jungia ją su ES. Prireiks ne vienerių metų, kad būtų nutiesti dujotiekiai ir pastatyti suskystintų dujų terminalai, kuriais rusiškas dujas būtų galima transportuoti į rytus, Kiniją ar JAV.

Tačiau Europa nervinasi – ir teisingai daro, teigia dienraštis. Prezidento valdžios perdavimas 2008 m. Rusijoje gali išprovokuoti aršią kovą dėl valdžios ir nuosavybės. Kremlius kontroliuoja dujų monopolininkę „Gazprom“. O gal atvirkščiai – „Gazprom“ kontroliuoja Kremlių? Negalima atmesti galimybės, kad politinė kova padarys žalos Rusijos energetikos sektoriui. Viena iš priežasčių, kodėl per paskutiniuosius 10 metų šalyje mažai investuojama į naujus gamtinių dujų telkinius, gali būti politinis netikrumas, kita vertus, tai galėjo atsitikti ir dėl Kremliaus sugriežtintos kontrolės, pastebi „Financial Times“. Užuot sveikinęs Vakarų investicijas ir technologijas, „Gazprom“ išstūmė Vakarų bendroves iš „Sachalino -2“ ir „Kovyktos“ projektų. „Gazprom“ gavybos apimtys jau daugelį metų nedidėja, o paklausa Rusijos vidaus rinkoje auga. Ekspertų vertinimais, dėl nepakankamo „Gazprom“ investavimo jau 2010 m. Europoje gali susidaryti dujų deficitas.

ES pasiūlė problemos sprendimo būdą – tai abipusiškumas, teigia dienraštis. „Gazprom“ gauna savo akcijų dalį Europos energetikos rinkose, o Europos bendrovės – galimybę investuoti į dujų gavybą Rusijoje. „Abipusiškumas“ skamba patraukliai, tai užuomina į abipusę naudą. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad reikia eiti šiuo keliu.

Bėda tik ta, kad Europoje abipusiškumas suprantamas vienaip, o Rusijoje – kitaip, rašo „Financial Times“. ES nori, kad abipusiu sutarimu būtų sukurti atitinkami teisiniai mechanizmai, palengvinantys abipuses investicijas. Kremlius savo ruožtu nori keistis aktyvais. Europa siekia atvirumo, Kremlius – kontroliavimo. Šiuo metu abipusiškumo idėja naudinga Rusijai. „Gazprom“ yra investavęs į daugumą ES valstybių. Vienose jam priklauso dujų skirstymo tinklai, kitose jis stato dujų saugyklas. Nuo praėjusių metų „Gazprom“ sudarinėja stambias dvišales sutartis su Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos kompanijomis, kurios suteikia jam tiesioginę prieigą prie dujų vartotojų ES šalyse. Tuo tarpu ES iki šiol nepavyko įtikinti Rusiją ratifikuoti Energetinio saugumo chartiją, kuri priverstų Rusiją bent šiek tiek praverti užsieniečiams savo energetikos sektorių.

Pasak „Finacial Times“, dabar Europos Komisija svarsto galimybę uždrausti „Gazprom“ investuoti į ES, kol Rusija neįsileis kur kas didesnių Europos bendrovių investicijų į savo versloves. Tačiau ES negali perimti rusiškos abipusiškumo sampratos nesukompromitavusi savo pačios principų , t.y., laisvosios rinkos idėjos. ES teisė draudžia diskriminuoti investuotojus nacionaliniu pagrindu. Be to, praktinis tokio draudimo įgyvendinimas būtų gana keblus. Ar bendros su „Gazprom“ įmonės Europoje taptų neteisėtos? Kas Europos bendrovėms nurodinės, kokius aktyvus jos gali arba negali parduoti „Gazprom“?

Vienintelė išeitis – įpareigoti „Gazprom“ vykdyti investicijas pagal europietiškas taisykles, tvirtina dienraštis. Kadangi ši bendrovė garsėja savo vadybine nekompetencija, europiečiai turi teisę paklausti, ar „Gazprom“ supranta rinkos ekonomikos principus. Laimė, ES turi instrumentų konkurencijai, skaidrumui ir sąžiningai veiklai įtvirtinti. Kovo mėnesį ES valstybių lyderiai paprašė už konkurenciją atsakingos Europos Komisijos komisarės Neelie Kroes išnagrinėti, ar „Gazprom“ įtakos išplėtimas nesutrukdys energetikos rinkos liberalizavimui. Kai Putinas dėl to pasiskundė, Merkel, kalbama, atsakė, kad „Gazprom“ turėtų jaustis pagerbtas, kad su juo elgiamasi kaip su „Microsoft“.

Jei europiečiams kelia nerimą „Gazprom“ vaidmuo, jiems derėtų paremti Europos Komisijos pastangas paspartinti jų pačių dujų rinkos liberalizavimą, teigia „Financial Times“. Rugsėjo 19 d. Europos Komisija paskelbs naują „suskaidymo“ įstatymo projektą, kuris uždraus vienai ir tai pačiai kompanijai generuoti, transportuoti ir pardavinėti energiją ar jos išteklius. Kol kas tam prieštarauja Vokietija ir Prancūzija. Tačiau joms derėtų gerai apgalvoti savo poziciją, pastebi dienraštis. „Suskaidymas“ suteiks galimybę konkuruojančioms bendrovėms gauti prieigą prie Europos dujotiekių tinklų, o tai reiškia, kad stambios, vertikaliai integruotos bendrovės, tokios kaip „Gaz de France“, „Eon-Ruhrgas“, ir, žinoma, „Gazprom“, nebegalės piktnaudžiauti rinka. Dar daugiau, kadangi konkurencijos didėjimas lems pelnų mažmeninėse rinkose mažėjimą, „Gazprom“ ko gero praras susidomėjimą ES aktyvais ir ims investuoti lėšas savo šalyje, kur tokios investicijos tiesiog būtinos, rašo „Financial Times“.

www.balsas.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.