Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  „Geras“ ir „blogas“ nacionalizmas Rusijoje

Chloe Arnold
2007 09 07

Šią savaitę už žmogaus teises Rusijoje kovojanti organizacija „Sova“ išplatino šokiruojančius tyrimo rezultatus. Tyrimas atskleidė, kad per 2007 metus dėl rasistinių motyvų Rusijoje jau buvo nužudyti 38 žmonės. Tuo tarpu dėl tokių pat motyvų per išpuolius sužeistų žmonių skaičius viršija 300. Šie skaičiai – kraupokos situacijos iliustracija, verčianti susimąstyti, kiek radikalias dešiniąsias pažiūras deklaruojančių organizacijų nevaržomai veikia Rusijoje. „Bernardinai.lt“ skaitytojams siūlome aktualų tekstą šia tema.

Remiantis „Sova“ centro duomenimis, Rusijoje veikia daugiau nei tuzinas registruotų, tačiau aiškiai nacionalistines bei radikalais dešiniąsias idėjas propaguojančių organizacijų. Tai tokios organizacijos kaip Nacionalsocialistinė visuomenė, Judėjimas prieš nelegalią imigraciją, Slavų unija ir kitos.

„Sova“ centro direktoriaus pavaduotojos Galinos Koževnikovos teigimu, šalyje plintanti ksenofobija ilgą laiką buvo siejama su sudėtingomis socialinėmis gyvenimo sąlygomis, vėliau imta svarstyti, kad tam įtakos turi šalies viduje vykstantys etniniai konfliktai. „Žinoma, didelį vaidmenį suvaidino ir karas Čečėnijoje“, - neneigė ekspertė.

Anot G. Koževnikovos, didelė problema yra tai, kad oficialiai registruotos radikalų organizacijos sudaro tik nedidelę dalį tokio tipo organizacijų, veikiančių visoje šalyje. „Beveik kiekviename Rusijos regione galima rasti vieną ar net kelias tokias organizacijas, kurios siekia daryti įtaką politiniams sprendimams savivaldos lygmeniu bei garsiai deklaruoti savo įsitikinimus“, – pažymi „Sova“ centro ekspertė.

Smurto kurstymas

Oficialiai dažnai būna labai sunku įrodyti, kad radikalų organizacijos yra tiesiogiai susijusios su žiauriais išpuoliais prieš etnines ar kitas mažumas, tačiau nekyla abejonių, jog būtent jų propaguojamos radikalios idėjos duoda peno žiauriems smurtiniams išpuoliams.

Dalis radikalų organizacijų yra atvirai rasistinės ir ksenofobiškos, dažnai ir antisemitinės. Be tokių organizacijų, Rusijoje veikia ir daugybė skinų gaujų, vykdančių išpuolius prieš tamsiaodžius Rusijos gyventojus.

Suprantama, kad išpuolius vykdantys skinai priklauso pačiam radikaliausiam spektrui, tačiau nerimą kelia tai, jog jų propaguojamos idėjos randa atgarsį plačiuose visuomenės sluoksniuose. Neseniai Levanda centro atlikta apklausa parodė, kad 55 proc. Rusijos gyventojų sutinka su teiginiu „Rusija - rusams“, o 20 proc. apklausoje dalyvavusių jaunuolių nemano, jog skinų ar kitų radikalių dešiniųjų grupių veikla kelia kokį nors pavojų. Sociologinių apklausų duomenimis, stipriausios ksenofobinės nuotaikos Rusijoje buvo fiksuojamos 2005-aisiais.

„Socialdemokratinės“ idėjos

G. Koževnikovos teigimu, sunkia problema tampa tai, kad daugelis radikalių nacionalistines idėjas propaguojančių organizacijų pristato save kaip pilietinius judėjimus, kurių pagrindinis tikslas – pagerinti socialinio gyvenimo sąlygas šalyje.

Pavyzdžiui, Aleksandras Belovas, judėjimo prieš nelegalią imigraciją atstovas, teigia, jog jo organizacijos tikslai yra „sumažinti nelegalių imigrantų skaičių Rusijoje ir siekti, kad į Rusiją grįžtų ją dėl įvairiausių priežasčių palikę žmonės. Esame demokratinis judėjimas, skirtas žmonėms, kurie nori laisvai gyventi savo šalyje ir nesiekiame pažeidinėti įstatymų. Galite mus vadinti socialdemokratais“.

A. Belovo teigimu, sunku pasakyti, kiek tiksliai narių turi organizacija, tačiau įvairiuose renginiuose ir susibūrimuose dalyvauja iki 10 tūkst. žmonių, o neoficialiai juos remiančiųjų skaičius neva yra dar didesnis.

Pasak G. Koževnikovos, tokiose organizacijose ir grupėse lyderio vaidmuo yra labai svarbus ne tik priimant sprendimus, bet ir formuojant bendras nuostatas: „Tai veikia kaip pats primityviausias populizmas, kai vienas ar keli lyderiai iš viršaus nuleidžia tam tikrų idėjų. Kadangi Rusijoje dirva ksenofobinėms nuotaikoms išties palanki, tai jos ir randa atgarsį visuomenėje. Tam įtakos turi ir valdžios retorika. Neonacių veikla oficialiai, be abejo, smerkiama, tačiau tuo pat metu nuolat pabrėžiama, kad nieko blogo būti nacionalistu. Nacionalizmas imamas skirstyti į „gerą“ ir „blogą“ nacionalizmą“.

Kremliaus kritikų teigimu, būtent tokia valdžios vyrų pozicija kelia nerimą. Artėjant rinkimams į Dūmą bei 2008-iesiems, kai Rusija rinks naują prezidentą, baiminamasi, jog šia aštria rasistinių išpuolių problema bus manipuliuojama siekiant susidoroti su Kremliui nepalankiomis opozicinėmis grupėmis.

Pagal „Laisvosios Europos“ radijo informaciją parengė Lina Valantiejūtė

Bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (107)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (140)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras