Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Spėti pabėgti iš Rusijos

Viktoras Denisenko
2007 09 11

Savotiško grįžimo į sovietmetį požymius Rusijoje papildė dar vienas: stiprėjanti ideologinės emigracijos banga tampa reiškiniu, kurį ignoruoti būtų sunku (nors oficialioji Rusijos valdžia nekreipia į jį didesnio dėmesio). Anksčiau tai dar nebuvo labai intensyvus procesas, o 2007 metų įvykiai leidžia kalbėti apie stiprėjančią tendenciją, kurios esmę galima nusakyti viena fraze: „Spėti pabėgti iš Rusijos.“

Ypatingą aktualumą ši frazė įgavo po žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo. Net žinodama, kad jos gyvybei gresia pavojus (įvykių Beslane metu, kai žurnalistė skubėjo į Šiaurės Osetiją, ją bandyta nunuodyti), ji nepaliko šalies, tęsė savo profesinę veiklą. Tačiau ne visi yra pasiryžę iki galo žaisti su ugnimi. Dauguma tų, kurie jaučia, kad dėl ideologinių priežasčių gali netekti laisvės ar net gyvybės, yra linkę palikti Rusiją ir prašyti politinio prieglobsčio kur nors Vakarų Europoje ar JAV.

Emigracijos istorija Rusijoje yra sena ir turtinga. Dažniausiai kaip pirmas politinis emigrantas prisimenamas kunigaikštis Andrejus Kurbskis, kuris pabėgo nuo caro Ivano Rūsčiojo nemalonės į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Nemaža žmonių bėgo iš Rusijos 19 amžiuje. Daug žmonių dėl emigracijos (dažniausiai priverstinės) Rusija neteko ir 20 amžiuje. Daugybė intelektualų – filosofų, rašytojų, mokslininkų – arba patys spėjo pabėgti iš sovietinės imperijos, arba buvo išsiųsti iš šalies (žinoma, kur kas daugiau jų represinės sovietų sistemos buvo sunaikinta).

Nauja emigracijos banga Rusijoje turi keletą bruožų. Pirmiausia ji buvo susijusi su karu Čečėnijoje. Iš emigravusių dėl šios priežasties galima nurodyti Londone gyvenantį Achmedą Zakajevą. Dar galima priminti, kad 2000 metais Katare politinį prieglobstį gavo buvęs Ičkerijos prezidentas Zelimchanas Jandarbijevas, įžūliai likviduotas Rusijos specialiųjų tarnybų 2004 metų vasarį.

Kaip svarbų precedentą reikia išskirti Andrejaus Krotovo bylą. Tai Rusijos armijos kareivis, 2000 metais dezertyravęs iš Čečėnijos, pabėgęs į Didžiąją Britaniją ir paprašęs ten politinio prieglobsčio. 2004 metais prieglobstis jam buvo suteiktas. Pagal oficialią formuluotę, A. Krotovo nuspręsta neišduoti Rusijai dėl pavojaus, kad jis gali būti teisiamas „už atsisakymą dalyvauti kariniuose nusikaltimuose“.

Rusijoje pavojinga net rašyti apie Čečėniją ir tikrąją padėtį Šiaurės Kaukaze. Tai rodo ne tik jau minėtas A. Politkovskajos nužudymas (turbūt pats ryškiausias pavyzdys): visai neseniai tapo žinoma, kad JAV suteikė politinį prieglobstį dviem rusų žurnalistams – Fatimai Tlisovai ir Jurijui Bagrovui. Abu jie rašė apie įvykius Šiaurės Kaukaze.

Kitas žinomas žurnalistas Andrejus Babickis, radijo „Svoboda“ apžvalgininkas, vengia važiuoti iš Prahos, kur dirba, į gimtąją Rusiją. Jis sulaukė gana rimtų nemalonumų, kai parengė amerikiečių ABC televizijai garsųjį interviu su vienu iš čečėnų kovotojų lyderių Šamiliu Basajevu.

Viena garsiausių pastarųjų metų emigrančių yra žurnalistė ir rašytoja Jelena Tregubova. Kadaise buvusi vadinamojo „Kremliaus pulo“ – žurnalistų, nuolatos lydinčių oficialias delegacijas, – narė išgarėjo išleidusi skandalingą knygą „Kremliaus digerio pasakėlės“ (lietuviškas knygos vertimas išėjo 2005 metais), pasakojančią apie Rusijos politinio elito gyvenimą ir manieras. Be to, ji nevengė ir toliau kritikuoti oficialiąją Rusijos valdžią, o tai šioje šalyje yra labai pavojinga (ir, atrodo, su kiekviena diena tampa vis pavojingiau).

Į J. Tregubovos gyvybę taip pat kėsintasi: 2004 metų vasarį prie jos durų nugriaudėjo sprogimas. Ji nenukentėjo tik per stebuklą, nes kaip tik ruošėsi išeiti iš namų. Milicija kvalifikavo įvykį kaip chuliganizmą, bet pati žurnalistė yra įsitikinusi, kad tai tikrai buvo pasikėsinimas. Bijodama dėl savo gyvybės J. Tregubova 2007 metų balandį Londone oficialiai kreipėsi į Didžiosios Britanijos valdžią, prašydama politinio prieglobsčio. Atvirame laiške savo skaitytojams ji pareiškė: „pasakyti, kad Rusija per pastaruosius mėnesius pavirto baimės teritorija, reikštų sušvelninti situaciją“.

Tačiau spėti pabėgti – dar nereiškia išsigelbėti. Tai rodo tiek jau minėtas buvusio Ičkerijos prezidento Z. Jandarbijevo pašalinimas, tiek ir garsiausias pastarųjų metų skandalas, kilęs dėl kito emigranto – buvusio FST karininko Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo. Ši operacija taip pat siejama su rusų specialiosiomis tarnybomis.

Rusija akivaizdžiai nenori paleisti iš savo rankų kai kurių spėjusiųjų pabėgti. Atkakliai buvo reikalaujama išduoti A. Zakajevą. Lygiai taip pat iki šiol oficialioji Rusijos valdžia bando suvesti sąskaitas su vienu garsiausių naujosios bangos emigrantų – Borisu Berezovskiu. Rusijoje B. Berezovskis yra stipriai demonizuojamas. Visai įmanoma, kad nespėjus emigruoti jo būtų laukęs kito žinomo verslininko, buvusio „Jukos“ savininko Michailo Chodorkovskio likimas.

Pažymėtina, kad „Jukos“ byla Europos Sąjungoje ir JAV vertinama kaip politinė. Dėl tos pačios priežasties 2006 metais Lietuvoje politinio pabėgėlio statusas buvo suteiktas rusų bankininkui Igoriui Babenkai. Jis buvo sulaikytas Rusijos, kaltinančios jį finansinėmis machinacijomis, prašymu. I. Babenka paprašė Lietuvoje politinio prieglobsčio, pareikšdamas, kad yra persekiojamas dėl to, jog buvo „Jukos“ priklausiusio „Menatep“ banko filialo Stavropolyje valdytojas ir artimai bendravo su M. Chodorkovskiu.

Nors pavyzdžių yra daugybė, bendrą naujosios rusų emigracijos paveikslą ne taip lengva nutapyti – trūksta tam tikros distancijos. Naujoji ideologinė emigracija yra gyvas, šiuo metu besiplečiantis procesas, kurio eiga priklauso nuo daugelio faktorių (nors galima prognozuoti, kad esant dabartinei Rusijos valdžiai tokio pobūdžio emigrantų srautas tik didės).

Ekstremalios žurnalistikos centro vadovas Olegas Panfilovas, kaip pranešė „Echo Moskvy“ radijas, pareiškė, kad vien per pastaruosius porą metų politinis prieglobstis Vakaruose jau suteiktas 14 Rusijos žurnalistų. Pasak jo, nepriklausomos žurnalistikos egzistavimas Rusijoje tampa neįmanomas.

Kitos nuomonės laikosi Dmitrijus Muratovas, laikraščio „Novaja gazeta“, kuriame dirbo A. Politkovskaja, vyriausiasis redaktorius. Jis mano, kad žurnalistų bėgimas iš šalies dar neturi būti vertinamas kaip nusistovėjęs procesas. Anot jo, tai tik „atskiri atvejai“. Tačiau ir jis pripažįsta naujos emigracijos bangos egzistavimą. Pasak D. Muratovo, tai pirmiausia verslo elitas, kuris jaučia nuolatinę baimę (ir „Jukos“ bylai čia tenka ne paskutinis vaidmuo). Beje, visai neseniai į Londoną dėl viso pikto išvažiavo visa (!) „Hermitage Capital Management“ įmonės valdyba. Įmonei pareikšti įtarimai, panašūs į tuos, kurie kadaise buvo pareikšti „Jukos“.

Be abejo, šiame straipsnyje paminėti vardai yra tik lašas jūroje, kurią galima būtų pavadinti „naujųjų laikų politine ir ideologine Rusijos emigracija“. Norint nuodugniau išnagrinėti šį fenomeną ar kiek plačiau aprašyti kiekvieną atvejį tektų rašyti knygą. Be to, atrodo, kad medžiagos tokiam tyrimui artimiausiu metu, deja, tik didės.

Apibendrinant išskirtini tokie nagrinėjamos temos aspektai:

  • Atsiradusi naujųjų laikų politinė ir ideologinė emigracija akivaizdžiai rodo neigiamus politinius procesus, stiprėjančius Rusijoje.
  • Tam tikri visuomenės sluoksniai jaučia tiesioginį pavojų, kurio šaltinis yra oficialioji Rusijos valdžia (specialiosios tarnybos, angažuota teisėtvarka). Tai pirmiausia žmogaus teisių gynėjai ir žurnalistai, atsisakantys dirbti oficialiosios propagandos labui.
  • Atvejai, kai Rusijos piliečiams suteikiamas politinis prieglobstis, nėra reti. Tai rodo, jog pasaulyje linkstama pripažinti, kad Rusijoje nesilaikoma demokratijos normų, kad ši šalis neužtikrina savo piliečių saugumo ir persekioja juos dėl politinių ir ideologinių priežasčių.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras