Nepriklausomų valstybių tapsmo procesas Centrinėje Azijoje lydimas didelių prieštaravimų visose gyvenimo sferose, paveldėtų iš žlugusios sovietinės sistemos. Šio regiono tautų nacionalinio atgimimo ir tautinio identiteto stiprėjimas lemia didesnį visuomenės susidomėjimą religija, kuris sovietmečiu buvo slopinamas prievartinio ateizmo kampanijomis ir tikėjimo laisvės suvaržymais. Tačiau po SSRS žlugimo komunistinės ideologijos vietą pamažu užima įvairūs musulmonų teologų ir dvasininkų mokymai, propaguojami tiek oficialiai, tiek neoficialiai. Šia niša pasinaudojo ir Islamo išsivadavimo partija – Hizb ut-Tahrir.

Hizb ut-Tahrir (HUT) 1953 metais Palestinoje įkūrė šariato žinovas Takijudinas an Nabchani al Falastani (Taqiuddin an-Nabhani). Iš pradžių ši organizacija, atsiradusi kaip Egipto islamistinio judėjimo „Broliai musulmonai“ filialas, veikė daugiausia Jordanijoje, Irake, Irane, vėliau įsitvirtino Alžyre, Jemene, Sudane, Afganistane ir Pakistane, dabar aktyviai veikia Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, kur gyvena aukščiausi partijos vadovai. Po Sovietų Sąjungos žlugimo HUT aktyviai pradėjo skverbtis į Centrinės Azijos šalis, pirmiausia į Uzbekistaną ir Kirgiziją, kurių saugumo struktūros šios grupuotės pasirodymą datuoja 1994–1995 metais. Šiuo metu HUT grupės aktyviai veikia Uzbekistane, Tadžikistane (Sogdo sritis), Kirgizijoje (Džalalabadas, Ošas), Pietų Kazachstane. Didžiausias aktyvumas pastebimas etninių uzbekų gyvenamose teritorijose, jų bendruomenės išsidėsčiusios visose regiono šalyse. Kirgizijoje gyvena 1,5 mln. uzbekų; Sogdo srityje Tadžikistane jų apie 1,4 mln., Pietų Kazachstane apie 600 tūkst., o Turkmėnistane apie 700 tūkst. Kadangi partija orientuojasi į visą musulmonų bendruomenę, todėl jai priklauso įvairiausių tautybių atstovai: totoriai, kurdai, čečėnai, turkai, rusai.

Partijos bazė – Uzbekistanas

Islamo išsivadavimo partija savo veiklą po sovietinės sistemos žlugimo pirmiausia sukoncentravo Uzbekistane esančiame Ferganos slėnyje. Šiame regione dauguma gyventojų išlaikė musulmoniškus papročius ir ištikimybę islamui net juodžiausiais sovietų režimo metais. Ferganos slėnio gyventojų imlumas islamistinei agitacijai ir sudarė palankias sąlygas HUT įsitvirtinti. Nepaisydama Uzbekistaną valdančio prezidento Islamo Karimovo režimo represijų HUT musulmoniškiausią Uzbekistano regioną pavertė partijos baze. Čia veikia kadrų ruošimo mokyklos, iš čia siunčiami instruktoriai į kitas regiono šalis, iš Ferganos slėnyje esančių bazių vadovaujama visam pogrindinių HUT kuopelių tinklui visoje Centrinėje Azijoje. Islamo išsivadavimo partijos įtakos nemažina ir nuožmūs Uzbekistano valdžios persekiojimai – jos nariai savo agitacinę veiklą tęsia įkalinimo vietose, o nuteistųjų šeimų nariai dažnai įsitraukia į partijos palaikymo grupeles. Tikslus HUT šalininkų skaičius nėra žinomas, bet šiai organizacijai yra palanki dalis visuomenės, todėl ji išlieka rimta Uzbekistano problema ir atrodo, kad režimui vien represinėmis priemonėmis kalifato šalinininkų įveikti nepavyks.

Taikinyje - Kirgizija

Ne mažiau aktyviai Islamo išsivadavimo partija veikia ir Kirgizijoje. Tai pirmiausia lemia didelis uzbekų bendruomenės skaičius, nes HUT idėjos labiausiai sklinda kaip tik tarp šios tautos atstovų, vėliau įtraukiant ir kitataučius. Iki „tulpių revoliucijos“ Kirgizijos valdžia be jokių ceremonijų suimdavo asmenis, įtariamus ryšiais su HUT. Nepaisant to, HUT įtaka Kirgizijoje vis didėjo, nes sunki socialinė ir ekonominė visuomenės padėtis, teisinis chaosas, kaip ir Uzbekistane, išliko. Gyventojai ne tiek suinteresuoti kvietimu kurti islamo teisės – šariato – normomis grindžiamą valstybę, kiek nori teisingesnės ir nekorumpuotos valdžios, parasčiausiai siekia geriau gyventi. Islamistai, dalies kirgizų akimis, yra pajėgūs tai padaryti, nes sugeba dėl idėjos eiti per ugnį ir vandenį.

Liberalesnis klimatas Kirgizijoje po Askaro Akajevo nuvertimo nenutraukė valdžios represijų, tačiau organizacijos narių nemažėja, didėja ir jos įtaka politiniams procesams. Partijai priskiriamas narių ir aktyvių šalininkų skaičius svyruoja nuo 2000 iki 15 000. HUT aktyviai palaikė 7 deputatus į parlamentą, reikalaudama vėliau organizuoti partijai palankių teisės aktų priėmimą. Per 2006 m. prezidento rinkimus partija aktyviai rėmė Tursumbajaus Bakirulu kandidatūrą. Jos aktyvistai masiškai agitavo už šį kandidatą ir tai buvo akivaizdi partijos galios demonstracija, nors T. Bakirulu ir pralaimėjo Kurmanbekui Bakijevui. Dar aktyviau HUT elgėsi per vietos rinkimus – keletui savivaldos institucijų pradėjo vadovauti šią partiją palaikantys asmenys. Islamistų partijos stiprėjimas Kirgizijoje, vykstant Pietų ir Šiaurės klanų kovai dėl visos šalies kontrolės, yra grėsmingas faktorius, galintis suteikti galimybę HUT įsitraukti į politinę kovą dėl valdžios, nes dalis visuomenės nusivylė korumpuotais ir pažadų nevykdančiais politikais, nori teisingesnės visuomenės, o tai kaip tik ir žada Islamo išsivadavimo partijos agitatoriai.

HUT Tadžikistane

Tadžikistanas pirmasis patyrė islamistų bandymą perimti valdžios svertus į savo rankas: šalyje 1992–1997 metais vyko pilietinis karas tarp Islamo atgimimo partijos ir pokomunistinės vyriausybės. Šiuo metu ši partija legalizuota, tačiau pogrindyje veikia HUT, iš Uzbekistano atvykę agitatoriai skleidžia vieningo kalifato idėjas, platina lapelius ir literatūrą, propaguojančią islamo valstybę. Valdantysis Tadžikistano režimas ryžtingai vykdo represijas, bet, kaip ir Uzbekistane, jos nėra efektyvios, nes esminės gyventojų prielankumo radikalams priežastys išlieka nepakitusios: masinis skurdas, korupcija, teisinė netvarka. Nors HUT deklaruoja veikianti tik taikiais metodais, Emomalio Rachmono režimas ne kartą oficialiai apkaltino šią partiją teroristiniais aktais, išpuoliais prieš pasienį saugojančius pareigūnus.

HUT Kazachstane

Kazachstane HUT menkiau įsitvirtinusi, tačiau ir šios šalies viduje aktyviai veikia nedidelės partijos kuopelės, kurias taip pat aktyviai triuškina Nursultano Nazarbajevo saugumo aparatas. HUT daugiausia veikia pietinėje šalies dalyje, uzbekų gyvenamose teritorijose, tačiau atskiros grupės veikia ir šiaurėje, kur vyrauja slavai. Kazachstano saugumas dažnai pompastiškai skelbia apie pergales prieš islamo radikalų grupes bei religinių ekstremistų areštus. Lieka neaišku, kiek iš tiesų pavojingi Kazachstanui islamistai ir kiek juos valdžia naudoja kaip baubą, taip manipuliuodama pasaulietinei santvarkai ištikima ir demokratijos siekiančia visuomenės dalimi, kuri bijo teokratinės diktatūros.

Islamistai Turkmėnistane

Blogiausios sąlygos HUT veiklai yra Turkmėnistane. Turkmėnai iki XX a. buvo klajokliai, todėl musulmoniškas gyvenimo būdas ir tradicijos nėra giliai įsišaknijusios, ten dar didelę įtaką turi genčių papročiai – adatas. Be to, autokratinis Saparmurado Nijazovo režimas manipuliavo islamo religija, pavertė ją vyriausybės politikos įrankiu, bet kokį dvasininkų neklusnumą užgniauždavo. Turkmėnų musulmonų dvasinis vadovas Nasrula ibn Ibadula buvo nuteistas 22 metus kalėti, nes atsisakė sankcionuoti sprendimą, kad ant mečečių sienų būtų cituojamas Turkmėnbaši – S. Nijazovo – „šedevras“ „Ruhnama“. HUT veiklos apraiškų Turkmėnistane nematyti arba ji veikia ypatingos konspiracijos sąlygomis, nes saugumas susidoroja su bet kokiomis nesankcionuotomis žmonių grupėmis.

Ar išvaduos islamą HUT?

Šiuo metu partija jau tapo realia politine regiono jėga, kuri oponuoja egzistuojantiems režimams, ir jos represijomis sutriuškinti neįmanoma. HUT veikia konspiratyviai, mažomis fragmentiškomis kuopelėmis, todėl saugumo struktūroms sunku išaiškinti aukštesnio rango vadovus. Organizacijai priklauso daugiausia jauni, 18–35 metų žmonės, turintys gerą išsilavinimą, tikintys teisingesnės visuomenės idėja. Pasinaudodami didėjančiu visuomenės nepasitenkinimu ir socialine įtampa, vykstant režimo elito kovai dėl valdžios, islamo radikalai gali daryti įtaką politinių procesų eigai ar net siekti perimti valdžią į savo rankas, o ją paėmę – įgyvendinti kalifato idėją vienoje atskirai paimtoje šalyje. Toks scenarijus visai įmanomas tiek vis dar nestabilioje ir politinių kovų draskomoje Kirgizijoje, tiek skurdžiausioje regiono šalyje Tadžikistane, tiek Uzbekistane, kur, beje, HUT įtaka tebėra didelė, nors demokratijos ir pasaulietinės santvarkos šalininkų skaičius atsveria islamistų rėmėjų kiekį.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.