Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  A. Politkovskajos ir A. Litvinenko nužudymų tyrimo panašumai ir skirtumai

Pavelas Felgenhaueris
2007 09 15

Žurnalistė Ana Politkovskaja (nuotraukoje), mano draugė ir kolegė iš laikraščio „Novaja gazeta“ buvo spalio mėnesį nušauta namo, kuriame gyveno, lifte. Mūsų laikraštis iškart pradėjo nepriklausomą tyrimą, nes buvo maža vilčių, jog valdžios pareigūnai padarys viską, kad surastų tikruosius kaltininkus.

Birželį pats pasiūliau, kad “Novaja gazeta” paskelbtų įrodymus, kuriuos mes surinkome apie šią žmogžudystę, kol šalies valdžia nespėjo paskelbti melagingų, Putino politinius interesus atitinkančių išvadų, apkaltinant kad ir užsienyje prieglobstį suradusį oligarchą B. Berezovskį. Tuomet nuo publikacijos buvo susilaikyta, kad nekompromituoti oficialaus tyrimo, bet mes iš lėto stūmėmės pirmyn teisinga ieškojimų kryptimi.

Nedidelė nepriklausomų tyrėjų grupė pasitikėjo Generalinė prokuratūros suformuota tyrėjų komanda, kuriai vadovavo Piotras Garibianas. Oficialūs tyrėjai bendradarbiavo su “Novaja gazeta” komanda ir mes judėjome pirmyn ta pačia kryptimi, koncentruodamiesi ties tuo pačiu būriu įtariamųjų.

Mes, kaip ir Generalinės prokuratūros atstovai, visada nujautėme, jog politinės valdžios įsikišimas gali bet kada sunaikinti visas galimybes įvykdyti teisingumą. Tiesa, neatmesdami tokios galimybės, mes visgi tikėjomės, kad tyrėjai turės pakankamai laiko kaltininkams rasti.

Kremlius ėmėsi radikalių struktūrinių pakeitimų Generalinėje prokuratūroje. Buvo sukurtas atskiras Tyrimų komitetas, kuriam vadovauti paskirtas Aleksandras Bastrykinas yra susijęs su Vladimiru Putinu dar nuo St. Peterburgo laikų. Jis tyrimui vadovauja nuo rugsėjo 7-osios, kartu su generaliniu prokuroru Jurijumi Čaika, paliekamu lyg ir centrine figūra. Regis J. Čaika sąmoningai paspartino įtariamųjų areštus tik tam, kad parodytų pasiekęs didelės pažangos, kai pamatė, jog tuoj neteks realių svertų. Tai, savo ruožtu, gerokai sumažina galimybes įrodyti įtariamųjų kaltę („Komersant“, rugpjūčio 31d.).

Rugpjūčio 27 d. Rusijos valstybinė televizija parodė, kaip J. Čaika praneša V. Putinui apie 10 sulaikytųjų A. Politkovskajos byloje ir tvirtina, jog artimiausiu metu jiems būsią pareikšti kaltinimai.

Spaudos konferencijoje J. Čaika pranešė, jog nužudymą įvykdė grupė čečėnų tautybės asmenų, o juos rėmė buvę ir dabartiniai Vidaus reikalų ministerijos ir žvalgybos (FSB) pareigūnai. Milicijos ir FSB pareigūnai, kaip manoma, sekė A. Politkovskają, fiksavo jos judėjimo maršrutus ir informaciją perdavė užpuolikui (kaip manoma – čečėnų tautybės) Tuo pačiu J. Čaika  teigė, jog žudikai čečėnai ir žvalgybos bei milicijos pareigūnai veikė pagal užsakymą, kurio autorius reziduoja užsienyje, „kurį Politkovskaja pažinojo ir su kuriuo buvo susitikusi“. Tuo norėta pasakyti, jog minimas užsakovas yra B. Berezovskis arba koks nors kitas, užsienyje prieglobstį radęs, V. Putino politinis oponentas. A. Politkovskaja, anot J. Čaikos, buvo nužudyta norint pakenkti Rusijos įvaizdžiui.(„Rossiya TV“, rugpjūčio 27).

Įtariamų asmenų, kurie gali būti kalti, areštas bet kuriuo atveju yra pozityvus veiksmas. Atrodo, kad Kremlius nėra pasirinkęs tvirtos politinės pozicijos Politkovskajos nužudymo bylos klausimu ir nesiryžta atvirai trukdyti teisėsaugai. Tuo situacija kiek skiriasi nuo Londone radioaktyviuoju plutoniu-210 nunuodyto buvusio FSB pareigūno Aleksandro Litvininenkos atvejo. Tiesa, Kremlius vienodai linkęs kalbėti apie „Berezovskio ranką“. Rusijos valdžia, kaip žinia, atsisakė išduoti FSB karininką Andrejų Lugovojų, kurį britai kaltina dalyvavus šioje žmogžudystėje ir atmeta bet kokią Rusijos kaltę.

Praėjusią savaitę Rusijos reikalų ministras Sergejus Lavrovas  pareiškė, kad „britai sukūrė triukšmingą propagandinį šou, nes neturėjo jokių įkalčių savo kaltinimams pagrįsti (Rusijos URM, rugsėjo 3 d.). Britų tyrėjai atsekė A. Lugovojaus paliktais radioaktyviais pėdsakais iš Londono net į pačią Maskvą. Polonijaus-210 pėdsakų aptikta ir Jungtinės Karalystės ambasadoje Maskvoje, kur A. Lugovojus anksčiau lankėsi. Pažymėtina, kad tai buvo vienintelė vieta Rusijoje, kur britų pareigūnai galėjo apsilankyti. Generalinė prokuratūra nepranešė, kad būtų dar kur nors šio preparato aptikusi. Tiesiog iš Rusijos pusės buvo nutarta nevykdyti jokio rimto tyrimo.

A. Politkovskajos nužudymo atveju Kremlius gal ir neįveltas tiesiogiai, tačiau labai gali būti, jog dalyvavo žemesni pareigūnai. Pastarosiomis dienomis į spaudą buvo nutekintas tam tikras kiekis informacijos. Turbūt tai padaryta tam, kad visiems parodyti – tyrimas žlugo. Laikraštis „Kommersant“ rugpjūčio 31d. pranešė, kad du įtariamieji paleisti. Iš tiesų, Aleksejus Berkinas ir Olegas Alimovas, kuriuos tyrėjai laikė žemesnio rango veikėjais šioje byloje, dabar sėdi namų arešte. Pranešimas, jog P. Garibianas nušalintas nuo tyrimo (RIA-Novosti, rugsėjo 1d.). Generalinė prokuratūra netrukus šią informaciją paneigė (ITAR-TASS, rugsėjo 4d.). Gali būti, kad Maskvos milicijos ir FSB karininkai tiesiog panikuoja, baimindamiesi, jog A. Politkovskajos nužudymo tyrimas atskleis korupcinių ryšių, siejančių teisėsaugos pareigūnus su kriminalinėmis grupuotėmis, tinklą.

Kaip ir leidėjo Pavelo Chlebnikovo nužudymo atveju, kuomet bylos prieš milicininkus ir FSB agentus buvo nutrauktas, o viskuo apkaltinti čečėnai, A. Politkovskajos byla gali baigtis panašiai. Bet kuriuo atveju – į teismą ji nepateks iki gruodį vyksiančių Dūmos ir kovo mėnesį numatytų Rusijos prezidento rinkimų. Būsimasis jėgų išsidėstymas neabejotinai įtakos bylos baigtį. Kol kas neaišku ar Kremlius toliau laikysis santykinai neutraliai ar imsis spausti, siekdamas specifinio – sau palankaus - verdikto.

Šis Pavelo Felgenhauerio straipsnis rugsėjo 6 d. atspausdintas „Jamestown“ fondo leidinyje „Eurasia Daily Monitor“.

www.balsas.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (27)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (81)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras