Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusija ir Europa po dešimties metų (1)

Povilas Žielys
2007 09 18

Taip ir netapusi Jungtinėmis Europos Valstijomis, ES grįžo į muitų sąjungos stadiją. NVS projektas žlugo, Ukraina tebesiblaško tarp Rytų ir Vakarų, o Pietų Kaukaze nerimsta ginkluoti konfliktai. Rusų politologai prognozuoja, kad taip gali atrodyti Europa 2017 metais.

Šių metų pradžioje Rusijoje buvo išleista knyga, pavadinta „Pasaulis aplink Rusiją: 2017-ieji. Netolimos ateities kontūrai“ (jos el. versiją galima rasti: rusų kalba http://www.globalaffairs.ru/docs/2017_final.pdf, anglų kalba http://www.globalaffairs.ru/docs/2017_eng_reader.pdf). Joje pateiktos prognozės apie tikėtinas ateinančio dešimtmečio pasaulines tendencijas ir įvykius atskiruose geopolitiniuose regionuose.

Knyga įdomi ne tik tuo, kad joje pateikiamos grupės žinomų rusų politologų įžvalgos. Knygos vyriausiasis redaktorius yra Sergejus Karaganovas – žmogus, garsėjantis ne vien ryšiais Kremliuje, bet ir dalyvavimu Vakarų elito struktūrų (Užsienio reikalų tarybos ir Trišalės komisijos) renginiuose. Šis faktas suteikia knygai „politinio svorio“ ir padidina tikimybę, kad „Pasaulis aplink Rusiją: 2017-ieji“ atsidūrė ir ant Rusijos užsienio politikos formuotojų stalo.

„Išsisėmusi“ Europos Sąjunga

Knygos turinys atspindi plačią Rusijos interesų geografiją – nuo Rytų Azijos iki Lotynų Amerikos. Bet Lietuvai aktualiausia, kokia Rusijos užsienio politika yra projektuojama dviejų regionų atžvilgiu: Europos Sąjungos ir posovietinės erdvės.

Jau šiandien, knygos autorių įsitikinimu, ES yra ištikta sisteminės krizės – visi tikslai, nesikertantys su ES valstybių suverenitetu, iš esmės yra pasiekti. Tolesnė politinė integracija rusų politologams atrodo mažai tikėtina. Netgi priešingai, jie prognozuoja, kad nesėkmingi bandymai formuoti bendrą užsienio ir saugumo politiką paskatins ES žengti žingsnį atgal ir apsiriboti vien ekonomine integracija.

Ganėtinai realus knygos autoriams atrodo „kelių greičių“ Europos scenarijus, kai gilinti politinį bendradarbiavimą ir ekonominę integraciją ryšis tik mažesnės ES valstybių grupės. Kaip galimas Europos „branduolys“ nurodomos šešios ES valstybės steigėjos kartu su Ispanija, Portugalija ir Graikija.

Receptas, kaip Rusijai bendrauti su ES artimiausioje ateityje, knygoje pateikiamas labai paprastas. Autoriai pataria nesureikšminti naujojo Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kurį ES ir Rusija planavo pasirašyti iki 2007 metų pabaigos. Vietoj to jie siūlo „suaktyvinti (neviešinant šio tikslo) dvišalį bendradarbiavimą su pirmaujančiomis šalimis ir galbūt su perspektyviais partneriais iš naujųjų ES valstybių“.

Knygoje išdėstyta ES raidos vizija ir Rusijos užsienio politikos prioritetai akivaizdžiai kertasi su Lietuvos interesais. Vienas pagrindinių Vilniaus uždavinių jau seniai yra stiprinti ES institucijas, taip neutralizuojant dvišalius didžiųjų ES šalių kontaktus su Rusija. O „kelių greičių“ Europos scenarijus Lietuvoje laikomas vienu nepalankiausių šaliai.

Grėsmingai skamba ir rusų politologų siūlymas Maskvai glaudžiau bendradarbiauti su „perspektyviomis“ ES naujokėmis. Tai reiškia potencialų susiskaldymą ne tik tarp „senosios“ ir „naujosios“ Europos, bet ir „naujosios“ Europos viduje.

Chaosas posovietinėje erdvėje

Knygoje „Pasaulis aplink Rusiją: 2017-ieji“ prognozuojama, kad posovietinė erdvė išliks ypač nestabili, draskoma vidinių ir tarpvalstybinių konfliktų. Joje dėl įtakos ir toliau grumsis Rusija ir Vakarai.

Autorių manymu, iš NVS greitai liks tik pavienės agentūros, kurioms bus pavesta koordinuoti valstybių transporto (oro, geležinkelių, galbūt jūrų ir naftotiekių/dujotiekių) sistemų veikimą. Ekonominė integracija posovietinėje erdvėje nevyks, nebent tik tarp Rusijos ir Kazachstano.

Rusų politologai spėja, kad Ukraina artimiausiais metais gali būti priimta į NATO. Bet tai, jų manymu, neišspręstų vidinių šalies konfliktų ir Ukraina taptų „nestabilumo arka“ prie pietinių Rusijos sienų. Todėl autoriai siūlo Maskvai stengtis užkirsti kelią tokiam scenarijui. Dėl galimo Ukrainos stojimo į ES rusų politologai nesibaimina – esą nuolatinės politinės krizės Kijeve savaime užtrenks ukrainiečiams ES duris.

Baltarusija knygoje minima ne kaip galima sąjunginės valstybės dalis, o tik kaip potencialus Rusijos placdarmas ekonominei ekspansijai į Lenkiją ir Baltijos šalis. Moldovai prognozuojamas „žlugusios“ valstybės likimas – ji turėtų tapti Rumunijos arba Ukrainos „grobiu“.

Knygos autorių vertinimu, ginkluotų konfliktų tikimybė Pietų Kaukaze artimiausiais metais bus itin didelė. Jie prognozuoja įnirtingą Rusijos ir Vakarų konkurenciją dėl įtakos Azerbaidžane, o Gruzijai pranašauja NATO karinės bazės vaidmenį, bet ne narystę Aljanse. O Centrinės Azijos šalis rusų politologai mato kaip kamuojamas nuolatinių politinių krizių ir besiblaškančias tarp išorės įtakų (Rusijos, JAV, Kinijos, Irano).

Knygoje „Pasaulis aplink Rusiją: 2017-ieji“ prognozuojama, kad posovietinė erdvė nustos buvusi išskirtiniu Rusijos užsienio politikos prioritetu, nors ir išliks ganėtinai svarbi (dėl naftos ir dujų telkinių, dėl tranzito kelių, dėl Rusijos verslininkų investicijų). Bendra rekomendacija, kurią pateikia knygos autoriai, yra tokia: Rusijai derėtų atidžiau ieškoti pusiausvyros tarp siekio išlaikyti įtaką posovietinėje erdvėje ir tam skiriamų resursų. Tai reiškia, kad Maskva turės vis labiau diferencijuoti savo politiką posovietinių valstybių atžvilgiu.

Rusų politologų prognozės apie galimą posovietinės erdvės raidą vėlgi neatitinka Lietuvos siekių. Tačiau reikia pripažinti, kad prognozės nėra laužtos iš piršto. Vargu ar bent vieną iš „naujosiose demokratijose“ (Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje) egzistuojančių politinių režimų galima pavadinti stabiliu. Demokratijos konsolidacija tose šalyse turėtų būti pagrindinis Vakarų užsienio politikos prioritetas.

Detalesnės prognozės – papildytoje knygoje

Studiją „Pasaulis aplink Rusiją: 2017-ieji“ S. Karaganovas vadina intelektualine provokacija, skirta sukelti diskusiją tarp Rusijos užsienio politikos ekspertų. Šią provokaciją reikėtų vertinti kaip gana drąsią, nes knygos autoriai sukritikuoja Rusijos, kaip „energetinės supervalstybės“, idėją. Jie prognozuoja, kad apie 2012 metus JAV ir ES iš dalies įveiks priklausomybę nuo tradicinių energijos išteklių, o Rusija, jei nesuskubs pakeisti savo politikos kurso, taps atsilikusia „trečiojo pasaulio“ šalimi, įstrigusia tarp pažangių Europos ir Azijos valstybių.

Vyriausiasis redaktorius knygos įvade pažadėjo, kad 2007 metų pabaigoje pasirodys papildytas šios knygos leidimas. Anot S. Karaganovo, naujame leidime bus detalizuotos 2007–2017 metų prognozės. Be to, knygą žadama papildyti naujais skyriais apie ideologijas, žmogiškųjų išteklių ir naujausių technologijų reikšmę.

Galima paspėlioti, kad knygos pasirodymo laikas – 2007 metų pabaiga – pasirinktas neatsitiktinai. Po prezidento rinkimų 2008 metų kovo mėnesį Rusija turės naują vadovą, kuris galbūt peržiūrės šalies užsienio politiką ir iš naujo sudėlios akcentus. Tad rinkimų išvakarėse paskelbtos mintys gali būti vėliau pakartotos ir oficialiuose dokumentuose.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (38)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (110)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras