Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Kova Vidurio Europos energetikos rinkoje (1)

V. Socor
2007 09 19

Vengrijai kartu su Baltijos valstybėmis ir Lenkija, kurios rizikuoja atsidurti tarp Rusijos ir Vokietijos energetinės politikos, gresia panaši dviejų frontų problema, tačiau specifika čia kiek kitokia. Vengrijos atveju Rusija ir Austrija (Vokietija taip pat vadina mažesnį vaidmenį) siekia užmegzti ryšius Vengrijoje ir taikosi į pastarosios energetinės sistemos dalis.

Austrijos valstybės valdomas energijos konglomeratas OMV mėgina perimti privatų Vengrijos energetikos lyderį – MOL prieš jų pačių valią, tačiau vengrai stengiasi atremti austrų mėginimus. OMV dabar yra smarkiai priklausomas nuo Rusijos dujų versle ir taikosi į MOL labai efektyviai veikiančius naftos perdirbimo fabrikus bei kitą jų turtą. Vidurio Europoje dažnai manoma, kad taip yra daroma tam, kad paskui šis turtas galėtų būti iškeistas Rusijos energetikos gigantams. OMV už tai gautų „priėjimą“ prie Rusijos naftos telkinių.

Per atostogas rugpjūčio mėnesį OMV vadovaujantis pareigūnas Wolfgangas Ruttenstorferis viešai išjuokė „emocionalią vengrų reakciją. Mes tikimės, kad po atostogų grįžę žmonės pradės į viską žvelgti blaiviau”. Ypatingai retai Europoje pasitaikantis korporacijų viešųjų komunikacijų nemandagumas atskleidžia priešiškumą, su kuriuo OMV stengiasi perimti MOL.

MOL greitai atsakė, kad galėtų derėtis dėl susijungimo su OMV, jei ši būtų visiškai privatizuota bei parduotų savo didelę ir neefektyvią naftos perdirbimo įmonę Schwechate, kuri būtų našta bet kokiai kompanijai. Jei šios sąlygos būtų patenkintos, MOL vadovaujantis pareigūnas  Zsoltas Hernadis leido suprasti, kad situacija gali tapti tokia, jog labiau pažengusi MOL galėtų nupirkti OMV naftos perdirbimo įmones bei kitą turtą ir juos modernizuoti.

MOL rinkos vertė yra maždaug tarp 11 ir 12 milijardų dolerių, manoma, kad tai didžiausia tarp visų privačių bendrovių Vidurio Europoje. Būdama privati kompanija, MOL užima tokią pozicija, kad nenori būti subordinuota jokiai vyriausybei, tuo labiau užsienio valstybių (Financial Times Deutschland, rugpjūčio 20). Austrijos vyriausybei priklauso 31.5% OMV akcijų dalis per Austrijos valstybei priklausančią nuosavybę valdančia OAIG. Abu-Dhabi International Petroleum Investment Company, holdingui, siejamam su JAE valdančia šeima, priklauso dar 17% OMV akcijų.

OMV su savo 13 milijardų dolerių rinkos verte, kuri yra tik truputį didesnė nei MOL, turi tris kartus daugiau  darbuotojų (maždaug 40,000 OMV palyginus 14,000 MOL 2006-2007 pradžioje) ir pavėluotai griebėsi priemonių sumažinti savo per didelį darbuotojų skaičių. Kompanijos pasididžiavimas –Schwechato perdirbimo įmonė veikia kur kas mažiau efektyviai nei MOL pagrindinės perdirbimo įmonės –Szazhalombatta ir Slovnaft, ir nuosekliai pralaiminėja konkurencinę kovą dėl rinkos dalies ir įsigijimų Vidurio Europoje. Schwechato įmonė dirba tik su 6 dolerių marža bareliui žaliavinės naftos perdirbimui, palyginus su MOL įmonės marža, kuri yra 12 dolerių už barelį, pagal austrų pateiktus duomenis.

Šiuo metu OMV priklauso 18.9% MOL akcijų, palyginus su 10% turėtų birželį. Didžioji dalis šio priaugimo įvyko per slaptus įsigijimus, atliktus rusų tarpininkų, siejamų su Gazpromu. Siekdama apsiginti prieš šį procesą MOL valdyba pradėjo programą, skirtą susigrąžinti akcijas ir dabar kontroliuoja (iš dalies per draugiškus bankus) 40.4% kompanijos akcijų, o didžioji dalis likusiųjų laisvai cirkuliuoja biržoje. MOL tuo pačiu vykdo strategiją tęsdama savo konkurencingą ekspansiją Vidurio Europoje ir gretimose valstybėse. Tai puikiai iliustruoja naujausi įsigijimai Kroatijoje ir šiaurinėje Italijoje.

Rugpjūčio 30 d. MOL ir Čekijos pagrindinė energijos tiekėja CEZ pasirašė susitarimą dėl strateginio bendradarbiavimo. CEZ yra suinteresuota įsigyti 10% MOL akcijų už rinkos kainą, kuri siekia bent 1.2 milijardo dolerių. CEZ, kurios 67% priklauso vyriausybei, rinkos vertė viršija 30 milijardų dolerių, be to, ji yra jėgainių statymo ir eksploatavimo lyderė Vidurio ir Rytų Europoje.

CEZ ir MOL yra paskutinėje derybų stadijoje dėl ketinimų bendrai statyti ir eksploatuoti elektrą ir šilumą gaminsiančias įmones šalia MOL priklausančių Slovnaft ir Szazhalombatta rafinavimo fabrikų. Fabrikai, kuriuos ketinama pastatyti, veiktų jungtiniu ciklu – kartu gamintų elektrą ir šilumą. Jie būtų kūrenami dujomis ir/arba rafinavimo atliekomis.

Pasak šaltinių iš Čekijos, šis susitarimas dėl ateities ketinimų atspindi atsirandančią Vidurio Europos šalių strategiją drauge gintis nuo Rusijos valstybės valdomų energijos gigantų įžengimo į šį regioną.

Į OMV yra žvelgiama kaip į potencialų Trojos arklį, kuriuo galėtų pasinaudoti Rusijos bendrovės, tačiau Vokietijos E.ON Ruhrgas atvirai pasisiūlė atlikti šį vaidmenį Vengrijos sąskaita. E.ON Ruhrgas derasi su Gazpromu dėl „priėjimo“ prie Sibire esančių Južno Ruskoje dujų telkinių. Tai yra aukštupyje esantis šaltinis Rusijos-Vokietijos dujų vamzdynui, kuris per Baltijos jūros dugną apeitų Baltijos valstybes ir Lenkiją. Vokietijos bendrovė siūlo keisti savo 50% be vienos akcijos E.ON Foldgaz Storage ir E.ON Foldgaz Trade bei 25% ir vieną akciją E.ON Hungaria su Gazpromu už tai tikėdamasi gauti 25% dalį Južno Ruskoje.

Vargu ar daugelis galėjo tikėtis tokio žingsnio, kai Vengrija nusprendė parduoti šį turtą Vokietijos bendrovei 2004 metais. Dabar panašu, kad OMV yra pasirengusi suvaidinti panašų vaidmenį, tokia situacija Vidurio ir Rytų Europoje patvirtina gynybinių priemonių poreikį prieš Rusijos perėmimus pro galines duris. Apsauginės priemonės gali būti konsolidacija aplink regioninius rinkos lyderius pagal rinkos kriterijus, taip pat ir valstybinė įstatymų leidyba, kuri užkirstų kelią perimti privačiai valdomą turtą užsienio valstybių kontroliuojamoms bendrovėms.

Parengta pagal "Eurasia Daily Monitor"

Politika.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (4)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (10)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (53)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras