Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  ES energetinė uždanga nuo Rusijos

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 09 22

Baltijos jūros regiono valstybių pastangos nenuėjo perniek: trečiadienį Europos Komisija vieningai nutarė apriboti energetikos monopolistų apetitus. Užsienio energetikos korporacijos, pavyzdžiui, Rusijos „Gazpromas“, negalės tiesiogiai įsigyti aktyvų Europoje. EK užsienio reikalų komiteto pirmininkas Jacekas Sariush-Volskij neslėpė, kad galų gale imtasi ryžtingų priemonių prieš Rusijos ekspansiją į Vakarus.

Stiprus smūgis suduotas ir Baltijos jūros dugnu „Gazpromo“ tiesiamam Šiaurės Europos dujotiekiui („Nord Stream“), kurio beveik pusė priklauso BASF ir EON kompanijoms. Juo penkios Europos valstybės turėtų gauti apie ketvirtadalį jų sunaudojamų dujų. O čia dar Estijos vyriausybė tą pačią EK sprendimo dieną nutarė neleisti tiesti vamzdyno per savo ekonominę zoną, netgi atlikti dugno tyrimų. Premjeras Andrus Ansipas pareiškė, kad šiuo klausimu ministrai balsavo vieningai. Vadinasi, dujotiekio tiesėjams teks daryti dar vieną lankstą – arčiau link Suomių įlankos, kurios dugnas ne toks lygus, taigi – ir darbai brangesni.

Briuselio draudimas monopolizuoti Europos energetikos tinklus, o kartu ir diktuoti energetikos „madas“, daryti politinį spaudimą įvairiems ES sprendimams atsirado tuomet, kai Maskva atsisakė pasirašyti atnaujintą Energetikos chartiją ir ėmė didinti dujų ir naftos kainas Gruzijai, Ukrainai ir Baltarusijai. Iš pradžių Briuselis buvo nedrąsus, bet po nuolatinių Baltijos šalių ir Lenkijos protestų prieš „Nord Stream“ tiesimą ledai pajudėjo.

Dar vieną pakitusios situacijos priežastį nurodo laikraštis „The Wall Street Journal“. ES tonas Maskvos atžvilgiu pasikeitė, kai trijų Vakarų valstybių - Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos – vadovai pasitraukė iš savo postų. Gerhardas Schroederis, Silvio Berlusconis ir Jacques‘as Chiracas vienaip ar kitaip pūtė į Maskvos dūdą ir tam tikra prasme buvo jos advokatai Vakaruose. Vokietijos ekskancleris tapo vienu iš „Gazpromo“ samdinių „Nord Stream“ projekte. Beje, kaip rašo „Izvestia“, netgi Angela Merkel pastaruoju metu pakeitė toną. Būtent ji pasiūlė ES apriboti investicijas iš Rusijos ir Kinijos. Naujieji Europos šalių lyderiai – Nicolas Sarkozy, Gordonas Brownas – taip pat labiau ėmė lygiuotis į George‘ą W.Bushą, o ne į V.Putiną.

Tačiau Maskva nelaidoja visų vilčių. „Gazprom“ vadovai kol kas tyli ir niekaip nekomentuoja EK sprendimo. Rusija jį vadina protekcionizmu. Briuselis nutarė Europos energetikos korporacijas susmulkinti, kad „padidintų jų veiklos efektyvumą“. Rusijos politinių ir ekonominių komunikacijų agentūros vadovas Dmitrijus Orlovas mano, kad Rusija išlošė todėl, kad užmezgė ryšius su didelėmis konkurentiškai pajėgiomis kompanijomis. Tai leido atpiginti dujas Vakarų gyventojams.

Kita vertus, sako jis, atsisakius mokėti už antžeminį dujų tranzitą Rytų Europos šalims, vakariečiams jos taip pat atpigs. Bet tokie teiginiai atrodo kaip propaganda prieš artėjančius Dūmos ir Rusijos prezidento rinkimus. Rusų analitikai pastebi, kad EK draudimai suduos skaudų smūgį V.Putino šalininkams artėjančiuose rinkimuose.

Nepaisant to Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas buvo nusiteikęs ryžtingai. Jis ragino „tiek pat apriboti užsienio partnerių ekspansiją į Rusijos ekonomikos strategines šakas“. Maskvoje jau seniai svarstoma, ar nenukreipti pagrindinio energijos srauto į Japoniją ir Kiniją. Atitinkami projektai jau parengti. Bet suprantama, kad Maskva neaukos Europos vardan Azijos. Senajame žemyne ji turi ypatingų interesų. Laikraštis „Financial Times“ pastebi, kad „trečiosios šalys“ Europoje stengiasi dominuoti ne tik kaip energijos šaltinių tiekėjos, bet ir kaip įsigyjančios visą infrastruktūrą. Jeigu EK atskiria dujų gavybą ir jų transportavimą ir taip apriboja kompanijų monopoliją, tai „Gazprom“ gali nupirkti visus Vakarus atskirai dalimis. Kaip sakoma, jei ne per langą, tai per duris...

Šiuo EK sprendimu diskusija dar nesibaigė. Dabar vyks derybos su ES valstybių vyriausybėmis. Spalį numatytas 27 ES šalių energetikos ministrų susitikimas. Pasiūlymų projektui dar turi pritarti Europos Parlamentas ir Europos Taryba. Apribojimai investuotojams gali įsigalioti tik kitų metų viduryje. Su viena sąlyga: jeigu visos ES narės sutars...

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras