Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Iranui grasinama karu, bet dabar karo nebus

Kęstutis Girnius
2007 09 22

Nors žvanginama ginklais, karo dabar nebus. Iranas yra per didelė šalis, ir Amerikos ginkluotosios pajėgos perdėm išsekusios, kad Vašingtonas net galvotų apie invaziją.

Iranui vėl grasinama karu. Bet dabar Iraką įspėja Prancūzija, o ne Amerika. Ir ne vieną kartą, bet du.

Rugpjūčio 27 d. prezidentas Nicolas Sarkozy paragino taikyti griežtesnes sankcijas Iranui, jei jis neatsisakys savo branduolinės programos.

N. Sarkozy pabrėžė, kad „negalima leisti Iranui sukurti branduolinį ginklą“, ir kad reikia „išvengti katastrofinės alternatyvos – Irano bombos arba Irano bombardavimo“.

Prancūzijos vadovas tvirtino, kad Iranas daug laimėtų, jei, Libijos ir Šiaurės Korėjos pavyzdžiu, nuoširdžiai derėtųsi su tarptautine bendruomene dėl savo branduolinės programos.

Primename, kad Vakarai mano, jog Iranas stengiasi pagaminti branduolinį ginklą ir reikalauja, kad jis nutrauktų urano sodrinimą.

Iranas atsisako tai daryti, tvirtindamas, kad jos branduolinė programa skirta tik taikiems tikslams.

Sekmadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris pareiškė, jog pasaulis turėtų ruoštis karui dėl Irano branduolinės programos.

Nors derybos su Iranu turėtų būti tęsiamos iki pat pabaigos, Irano branduolinis ginklas keltų pavojų visam pasauliui.

Pasak B. Kouchnero, „mes turime ruoštis blogiausiam, o blogiausia yra karas“.

Nelauktai griežtas įspėjimas neliko be atgarsio. Antradienį švelniau prabilo Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Fillonas, pabrėždamas, kad reikia viską daryti, siekiant išvengti karo.

Prancūzija sieks taikiai išspręsti padėtį, kuri nepaprastai pavojinga visam pasauliui.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pasakė, kad diplomatija yra vienintelė priemonė krizei išspręsti, kitų alternatyvų nėra.

Antradienį po susitikimo su B. Kouchneriu, Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas išreiškė susirūpinimą, kad rimtai svarstomi galimi kariniai veiksmai prieš Iraną.

Tai sukelia pavojų jau ir taip nestabiliam regionui, o karinėmis priemonėmis negalima išspręsti jokių dabarties problemų.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pasakė, kad rimtai netraktuoja Kouchnerio pastabų.

Tačiau Irano oro pajėgų viršininko pavaduotojas sakė, kad Teheranas bombarduotų Izraelį, jei žydų valstybė pultų Iraną.

Praeitą savaitę Izraelio lėktuvai puolė taikinius Sirijoje.

Nors Izraelio ir Sirijos pareigūnai griežtai atsisako komentuoti incidentą, patikimi šaltiniai tvirtina, kad buvo puolamas branduolinis objektas, kurį Sirijai įrengti esą padeda Šiaurės Korėja.

Nors žvanginama ginklais, karo dabar nebus. Iranas yra per didelė šalis, ir Amerikos ginkluotosios pajėgos perdėm išsekusios, kad Vašingtonas net galvotų apie invaziją.

Jei Amerika tiksliai žinotų visas vietas, kur Iranas sodrina uraną, ir būtų tikra, kad pajėgtų jas visiškai sunaikinti, Vašingtonas gal rimčiau svarstytų galimybę smogti Iranui.

Bet jis neturi nei reikiamų žvalgybos duomenų, nei pajėgumų.

Prancūzija stengiasi didinti spaudimą Iranui. Jai įsirikiavus į griežtesnių sankcijų šalininkus, akivaizdu, kad Europos Sąjungos šalys nedarys didesnių nuolaidų Iranui, ir Teheranui nepasiseks šiuo klausimu įvaryti pleištą tarp Amerikos ir Europos Sąjungos.

Kol kas Jungtinės Tautos du kartus pritarė gana švelnioms sankcijoms. Vakarai norėtų, kad jos būtų pagriežtintos.

Tačiau, nuogąstaujama, kad joms priešinsis Rusija ir kai kurios kitos šalys.

Tad rengiama dirva naujoms ir griežtesnėms Europos Sąjungos ir Amerikos sankcijoms Iranui, kurioms nereikia Jungtinių Tautų palaiminimo.

Juolab, kad neseniai Tarptautinė atominės energijos agentūra pranešė, kad pasiekta pažangos derybose su Iranu, kad Teheranas įsipareigojo iki lapkričio atsakyti į agentūros pateiktus klausimus apie savo branduolinę programą.

Vašingtonas mano, kad Iranas tik vilkina derybas ir siekia nutolinti tolimesnių sankcijų taikymą.

B. Kouchneris patarė Prancūzijos bendrovėms pergalvoti savo verslo santykius su Iranu.

Nors jis pabrėžė, kad vyriausybė negali drausti Prancūzijos bendrovėms prekiauti su Iranu ar dalyvauti jos gamtos išteklių eksploatavime, jis tvirtai paragino jas atsiriboti nuo Irano.

Tokie vyriausybės raginimai dažniausiai paisomi.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (37)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (105)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras