Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusofobija geopolitikos kontekste (3)

Irma Baranauskaitė
2007 09 23

Drąsi ir gerai koordinuojama Rusijos politika sukelia atgarsį tiek politikų ir diplomatų diskurse, tiek eilinių žmonių kasdieniuose pokalbiuose. Daugelio interneto portalų komentarų skiltyse galima aptikti sąvoką ,,rusofobija“. Ši sąvoka nereta ir politikos analitikų bei apžvalgininkų straipsniuose. Išsamesnis rusofobijos aptarimas padėtų sukonkretinti jos priežastis ir esminius bruožus.

Rusofobijos sąvoka yra plati, ji apima įvairias su Rusija sietinas grėsmes. Pavyzdžiui, tokios grėsmės gali būti Rusijos poveikis kurios nors šalies politiniam ir ekonominiam gyvenimui, siekis įtraukti ją į Rusijos įtakos sferą, padaryti priklausomą. Taip pat verta paminėti Rusijos skverbimąsi į šalies (pavyzdžiui, Lietuvos, Gruzijos ar Ukrainos) ekonomiką ir politiką. Dėmesio nusipelno skandalai, susiję su rusų pinigais, kapitalu, kuriuo finansuojama kai kurios partijos ir politikai, vėliau atiduodantys dividendus savo sprendimais.

Egzistuoja ir požiūris, kad rusofobija tėra klišių, stereotipų ir prietarų, atsiradusių šaltojo karo metais, sankaupa. Tačiau kartais poveikio priemonės, apie kurias kalbėsiu kiek vėliau, tikrai skatina būti apdairiems. Kaip baimių spektras rusofobija gaji tiek politikų ar politologų diskurse, tiek eilinių piliečių elgsenoje ir sąmonėje. Šiuos aspektus taip pat vertėtų aptarti.

Rusofobijos pobūdis priklauso nuo šalies, jos visuomenės požiūrio į Rusiją, taip pat nuo pastarosios vaidmens tos šalies istorijoje. Svarbų vaidmenį suvokiant rusofobiją vaidina energetika (Rusijos nafta ir dujos), taip pat kai kurie kiti aspektai.

Rusofobija – baimės dėl naftos ir dujų trūkumo išvestinė?

Ko gero, paminėjus rusofobiją pirmiausia į galvą ateina dažnai eskaluojamos naftos ir dujų, kurias daugeliui Vakarų Europos ir siekiančių išsiveržti iš Rusijos įtakos šalių tiekia Rusija, temos, prisimenamas pavojingas priklausomybės nuo energijos šaltinių importo aspektas. Taigi Europa bijo, nes Rusija yra pagrindinė Europos rinkų dujų tiekėja, o europiečiai kartais pamiršta, kad Rusija be tos rinkos gali ne tiek jau ir daug. Europa vadovaujasi pavojingos priklausomybės logika, Rusijos naftą ir dujas laikydama aktyviai prieš kaimynus naudojamu politiniu ginklu. Fobija vyrauja ir kaip viešojo diskurso tema, Europos Sąjungos lygiu taip pat. O Rusijos priklausomybės nuo Europos rinkos veiksnys yra nepelnytai ignoruojamas.

Vis dėlto nepaneigsi, kad Rusija naudoja savo energijos resursus kaip ginklą ir nuo jos yra ypač priklausomos Baltijos šalys, Suomija, Ukraina. Tačiau ne tik mažos ar buvusios sovietinės valstybės yra pavojuje. Žvelgiant į kitą priklausomybės pusę, Rusijos silpnoji vieta – neišvengiama rinkos būtinybė. Juk Rusija turi nedaug konkurencingų prekių ir jos BVP didėja praktiškai tik dėl kylančių naftos ir dujų kainų. Taip atsiranda priklausomybė nuo pajamų už energijos šaltinius. Visi šie dalykai rodo, kad Europos ir Rusijos priklausomybė nėra vienpusė.

Rusijos siekis veikti kad ir mūsų šalies politinį ir ekonominį gyvenimą pasireiškia mėginimu daryti įtaką Lietuvos vadovybės politiniams ir ekonominiams sprendimams. Rusijai būtų paranku, jeigu nuo jos priklausoma Lietuva atstovautų didžiajai kaimynei europinėse ir transatlantinėse struktūrose. Rusija skverbiasi į Lietuvos ekonomiką ir politiką. Šis procesas nėra lengvai sustabdomas vien jau dėl Rusijos šešėlio įvairiuose skandaluose.

Vis akivaizdesnis tampa demokratinio pasaulio susiskaldymas, kai kalba pasisuka apie naftą ir dujas. Priklausomybė nuo Rusijos, pavyzdžiui, naujosioms ES šalims, dvelkia dvejopa rizika: būti priklausomoms per energetiką ir politiškai. Rusijos lošimuose dalyvauja tarpininkai – tam tikros kompanijos, veikiančios kurios nors šalies rinką ir ekonomines bei politines grupes. Taip ginami Rusijos interesai.

JAV energetikos analitikas Vladimiras Socoras svarbiausia tokios padėties priežastimi laiko Vakarų Europos strateginės vizijos nebuvimą. Pasak jo, politinė įtaka senojoje Europoje yra perkama už Rusijos energetinius pinigus, o bendros ES energetikos politikos nėra. Maža to, netyla korupcijos skandalai, ką jau kalbėti apie elementaraus rinkėjų ir politikų bendradarbiavimo stoką.

Tęsiant Rusijos naftos ir dujų temą, svarbu pabrėžti šių produktų strateginį aspektą: jie tiekiami Rusijos valstybės kontroliuojamų įmonių.

Į akis krinta, kad alternatyvių šaltinių paieška nedovanotinai vėluoja. Rusija jau kontroliuoja Turkmėnijos dujų transportavimą į Europą. Irano ištekliai neeksploatuojami, tačiau pasaulio diskurse įžvelgiama galimybė, kad Rusija ir Iranas gali suformuoti dujų kartelį. Taigi Rusijos vaidmuo tarptautinių santykių lošimų deriniuose neturėtų būti nuvertintas.

Ar rusofobija yra pagrįsta?

Kyla klausimas, ar po ES ir NATO plėtros į Centrinę ir Rytų Europą rusofobija išaugo, ar sumažėjo. Kalbant apie Rusiją ir jos vaidmenį Europoje, dėmesys kreiptinas į konfliktų Moldovoje, Gruzijoje, Kalnų Karabache, Čečėnijoje sprendimą, nes tik juos pabaigusi Rusija gali pajudėti link žmogaus teisių, laisvės ir demokratijos bent dalinio užtikrinimo. Čia pagelbėtų drąsi euroatlantinės bendrijos ekonominė bei politinė darbotvarkė Rytų Europos, jų demokratinių subjektų ir pilietinės visuomenės  klausimais, nepamirštant ir problemiškų Padnestrės, Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų. Kai mažėja problemų, mažėja ir grėsmių. Taip realus padėties suvokimas ir vizija prisidėtų prie rusofobijos mažinimo.

Labai svarbu ir alternatyvių energijos išteklių paieškos programos, taip pat Kaliningrado srities atskirties mažinimas. Priklausomybę ir rusofobiją patiriančios Ukraina, Gruzija, Moldova skausmingomis reformomis gali įrodyti savo demokratiškumą, prisidėti prie Europos kaip vieningo darinio idėjų sklaidos. Ypač pabrėžtina, kad dirbtinės geografinės užkardos ar prietarai, susidūrę su logiškai pagrįstomis ir gerai koordinuojamomis idėjomis, dažnai susvyruoja.

Eiliniams žmonėms rusofobija nesvetima, nes Rusijos keliamos grėsmės veikia jų gyvenimą. Žmonės mato Rusijos siekį posovietinėje erdvėje ginti savo interesus, jos ,,imperinį pyktį“. Aktyvėja rusų nacionalistai, pareiškimais apie gresiantį NATO puolimą telkiantys rusų tautą, nes jei nėra priešo, reikia jį sukurti, kad būtų įmanoma užsitikrinti visuomenės paramą. Baltijos valstybės – vienas iš tų priešų, todėl rusofobija jose yra pagrįsta. O kur dar ideologinis karas, ,,Naši“ aktyvistai ir plačiajai publikai rodomi spektakliai, Rusijos propaganda ir kontrpropaganda, informacinis karas kaip realybės modelio konstravimas bei informacijos kontrolė remiant ir perkant žurnalistus. Nepamirškime ir tokių televizijos kanalų kaip ,,Russia Today“. Pavojų kelia ir rusofobiją daro pagrįstą Rusijos kėsinimasis į kaimyninių šalių informacinę erdvę, techninės ir psichologinės atakos joje.

Ar išvardijus visus šiuos aspektus galima tvirtinti, kad rusofobija tėra mėginimas įvesti naujo tipo rasizmą manant, jog rusai bando kenkti visur ir visada? Tokia yra politologo Anatolio Lieveno nuomonė. Jis pabrėžia, kad Vakarų valstybės nurodinėjo Rusijai, kas pasaulyje yra modernu ir normalu, dar iš požiūrio į Sovietų Sąjungą paveldėjo priešiškumą, neapykantą ir aklumą rusų atžvilgiu. Tačiau mano paminėti aspektai verčia stipriai suabejoti, ar rusai yra Vakarų diplomatinių bendruomenių aukos. Rusija nori atgaivinti modifikuotą imperiją, o jos griežta politika ir kelia rusofobiją.

Apibendrinant galima teigti, kad rusofobija yra ne tik baimė negauti pakankamai naftos, ji – vertybinė ir ideologinė kategorija, politikų ir eilinių žmonių suprantama skirtingai, bet aktuali tiek geopolitinių lošimų, tiek paprastų pasikalbėjimų kontekste.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (38)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (108)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras