|
M. Ahmadinejadas velnias su angelo kauke? (1)
Viktoras Denisenko 2007 09 29
Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado vizitas į Niujorke vykusią 62-ąją Jungtinių Tautų Asamblėjos sesiją iš dalies priminė fejerinį šou. Minios protestuotojų tikino, kad į JAV atskrido tikrų tikriausias velnias, o pats šurmulio kaltininkas ramiai sau sakė kalbą Kolumbijos universitete bei dosniai dalijo interviu. Kiek galima spręsti iš pranešimų, Irano prezidentas priešo teritorijoje jautėsi visai neblogai. Jis net vaidino geradarį, atstovaujantį, vertinant jo paties pasisakymus, vos ne vienai iš taikiausių pasaulio šalių.
Irano prezidentas tikino žurnalistus, kad jo vadovaujama valstybė nesiekia sukurti branduolinio ginklo. Pasak M. Ahmadinejado, jo šaliai tokio ginklo tiesiog nereikia, o Irano branduolinė programa yra absoliučiai taiki. Taip pat jis paskubėjo paneigti kalbas, jog Iranas aprūpina Irako kovotojus ginklais ir atmetė karinio konflikto su JAV ar Izraeliu galimybę. Net į klausimą apie holokaustą M. Ahmadinejadas atsakė gana miglotai, nors anksčiau nesikuklindamas pasisakydavo šia tema, neigdamas masinio žydų naikinimo, vykusio Antrojo pasaulinio karo metais, faktą.
Atrodo, kad Irano prezidentas stengiasi pataisyti savo reputaciją Vakarų pasaulio akyse. Tiesa, neatrodo, kad į šias pastangas būtų buvę įdėta daug nuoširdumo. Turbūt visi nuskambėję pasisakymai gali būti vertinami tik kaip pareiškimai vardan pareiškimų. M. Ahmadinejadas pats nesitikėjo, kad juo kas nors patikės, bet svarbiausia yra tai, kad formaliai Irano prezidentas pristatė savo šalį kaip taikią valstybę. Ne tiek svarbu, kiek tiesos buvo šiame pristatyme, bet jau pats tokio pristatymo faktas gali ateityje būti naudojamas kaip savotiškas koziris sudėtingame politiniame žaidime tarp Irano ir Vakarų.
Galima numanyti, kad M. Ahmadinejadas visai nuoširdžiai įsižeidė, kai jau minėtame Kolumbijos universitete buvo pristatytas publikai kaip diktatorius, tačiau jo kalbos retorika greičiau tik patvirtino, o ne paneigė, tokio pristatymo tikslumą. Pavyzdžiui, atsakydamas į kritiką dėl žmogaus teisių, o ypač homoseksualių asmenų teisių pažeidimų Irane, M. Ahmadinejadas nesugalvojo nieko geresnio, nei pareikšti, jog homoseksualų jo šalyje iš viso nėra. Tiesa, šiuo pasisakymu jis tik prajuokino publiką.
Žinoma, Irano prezidento kalbas galima vertinti įvairiai. Visai suprantamas jo pasitikėjimas savimi skelbiant, kad artimiausiu metu karinio konflikto tarp JAV ir Irano nebus. Amerika yra nualinta karinės operacijos Irake ir panašaus masto veiksmai prieš Iraną jai būtų pernelyg sunki našta. Tikėtina, kad JAV artimiausiu metu tikrai nesiryš pulti Irano, arba, tiksliau, ryšis šiam žingsniui tik ypatingu atveju. Faktiškai, vienintelis toks galimas atvejis Irano bandymas sukurti branduolinį ginklą. Be to, tikėtina, kad tokius JAV veiksmus palaikytų ne tik Izraelis, bet ir Europa. Be jokių abejonių Teherane buvo išgirstas ir įvertintas neseniai nuskambėjęs Prancūzijos užsienio reikalų ministro pareiškimas apie būtinybę Vakarų pasauliui būti pasiruošusiam galimam karui su Iranu.
Bandydamas nuraminti aistras, M. Ahmadinejadas net pareiškė, kad bombos laikas yra praėjęs. Kitaip sakant, šiandien tai jau nebeaktualus ginklas. Galima numanyti, kad M. Ahmadinejadas bandė apeliuoti į filosofinį branduolinio ginklo suvokimo niuansą, kuris byloja, jog branduoliniame konflikte negali būti nugalėtojų. Teigiama, kad branduolinio konflikto padariniai yra pernelyg katastrofiški, kad objektyviai kas nors tokiam konfliktui ryžtųsi. Anot prancūzų filosofo Jeano Baudrillardo: Baimės pusiausvyra remiasi amžinu atominio konflikto laukimu. Žiūrint iš šitos pusės, M. Ahmadinejadas yra teisus branduolinis ginklas nėra tą priemonė, kurią galima panaudoti paprasto karinio konflikto metu. Faktiškai, bet kuri dingstis panaudoti šį ginklą galiausiai bus vertinama kaip nepakankamai svari (ar verta priminti Hirosimą ir Nagasakį?).
Tačiau būtent dėl tų pačių priežasčių branduolinis ginklas yra kartais taip geidžiamas. Sunku patikėti, kad M. Ahmadinejadas nenorėtų, kad jo šalis disponuotų branduoliniu ginklu. Iranui tai suteiktų garantiją, kad jis bet kuriuo atveju nepakartos Irako likimo ir galės išlaikyti ar net sustiprinti savo pozicijas regione. Todėl visi M. Ahmadinejado pasisakymai apie taikią branduolinę programą kartu su kitais jo pareiškimais kelia tik nepasitikėjimą, o tai reiškia, kad kiek Irano prezidentas besistengtų matuotis angelo kaukę, Vakarams jis liks tik gudrus velnias.
Politika.lt
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |