Kosminis pasaulio šantažas (2)
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas 2007 09 28
Mes daugiau žinome apie karus ir konfliktus Žemėje, tačiau Vakarų apžvalgininkai teigia, kad konfrontacija tarp dviejų sistemų nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos vyko ir kosmose. Tiesa, šis tebesitęsiantis konfliktas paslėptas nuo visuomenės akių. Rusiškos BBC tarnybos apžvalgininkas Andrejus Ostalskis praneša, kad spalio pradžioje bus paskelbtas projektas Pusę amžiaus nesvarumo būklėje, kurio metu bus atskleista paradoksali politinė kosmoso plėtros ypatybė: jo užkariavimas prieš pusšimtį metų tapo komunizmo žlugimo nuojauta (http://www.bbcrussian.com/).
Įvadiniame straipsnyje autorius pasakoja įdomų epizodą iš 1961 metais Vienoje vykusio aukščiausio lygio susitikimo. Tuometinis SSRS lyderis Nikita Chruščiovas dar diplomatijos naujokui 44-erių JAV prezidentui Johnui Kennedyui padovanojo ne itin kilmingą šuniuką Pušinką. Amerikos vadovas buvo nustebintas ir sutrikęs, bet paskui jam buvo paaiškinta: šios kalytės tėvai pirmosios į kosmosą pakilusios sovietinės Strelka ir Belka. Taigi N. Chruščiovas tuo norėjo pademonstruoti, kad ir JAV metas vytis Sovietų Sąjungą, kuri netrukus išsiuntė į kosmosą pirmąjį žmogų Jurijų Gagariną
Vašingtonas tuomet šį pokštą palaikė eiliniu N. Chruščiovo sąmoju ir noru parodyti, kad SSRS ir kosminėje erdvėje ketina pavyti ir aplenkti Ameriką. Bet juk taip ir įvyko
Klastingą dovanėlę šunis mėgstančiam Amerikos lyderiui nedviprasmiškai iliustravo ir kitas SSRS vadovo žingsnis Austrijos sotinėje: N. Chruščiovas ten atvirai pagrasino JAV konfliktu, jei jos nesutiks su jo pasiūlytu Vokietijos klausimo sprendimu. A. Ostalskis rašo, kad patyręs politikos vilkas galbūt pernelyg patikėjo savo jėgomis rungdamasis su jaunu politiku J. Kennedyiu, kad stačia galva puolė raketomis spręsti Karibų krizę
Taigi vasaros karštį Vienoje pakeitė šaltojo karo speigas. Juo labiau jis nuožmesnis buvo kosmoso platybėse.
Po N. Chruščiovo atėjęs Leonidas Brežnevas tęsė kosmoso varžybas. Manoma, kad jos baigėsi 1975 metais, kai buvo susitarta dėl bendros kosminės programos ApolloSojuz. Tačiau amerikiečiai 1969 m. išsilaipino Mėnulyje. Vašingtonas tai dar anksčiau siūlė padaryti kartu su rusais, tačiau N. Chruščiovas pasiūlyme įžvelgė klastą. J. Kennedyui, o vėliau ir Lindonui Johnsonui pavyko įtikinti amerikiečius, kad varžybos kosmose padidins JAV galią pasaulyje. 1963 m. 33 proc. amerikiečių pritarė kosmoso užkariavimo programai, o po dvejų metų tokių buvo jau 58 procentai.
Ir JAV, ir SSRS kosmoso varžybos kainavo milžiniškus pinigus. Vienas sovietinių lyderių yra pasakęs, kad kosmosas SSRS kainuoja daugiau negu plėšiniai. Pasaulyje vyko techninė revoliucija, tačiau žemas darbo našumas SSRS neleido išsiveržti į priekį. Įvyko atvirkščias veiksmas: po sėkmingų pionieriškų sovietų startų Amerika pradėjo lenkti SSRS. Tačiau Maskvai daug ką pavyko padaryti dėl genialių konstruktorių sprendimų. Pavyzdžiui, raketos N-1 variklis, kurį dabar naudoja ir amerikiečiai, rusams tuomet atnešė didelę sėkmę.
Netrukus kosmoso varžybos išėjo į karinių rungtynių tiesiąją. SSRS pirmoji pradėjo kurti priešraketinės gynybos sistemą, bijodama galimo amerikiečių smūgio iš kosmoso. Atėjo žvaigždžių karų laikai. Septinto dešimtmečio pradžioje SSRS plano komiteto vadovas gana atvirai pareiškė, kad Ronaldo Reagano kosmoso programos sėkmės atveju Sovietų Sąjungai gresia bankrotas. Ar ne dėl to sovietinių parduotuvių lentynos dar labiau ištuštėjo?..
Pamažu potencialiu mūšio lauku tapo dangus. Apie tai, kaip supervalstybės ruošėsi kovoti dėl viešpatavimo kosmose, žurnale New Scientist rašė analitikas Jamesas Obergas. Jis akcentavo vieną baisų ginklą kosmose, kurio idėja, ačiū Dievui, lyg ir nebuvo praktiškai įgyvendinta. Bet mums tai nežinoma.
Kariniai strategai svarstė orbitinio mūšio variantus nuo pat 1957 metų paleidus pirmąjį Sputniką, rašo J. Obergas. Pirmaisiais kosminių varžybų metais jų idėjos buvo beviltiškai nerealios, todėl nė viena pusė nepasiuntė į kosmosą ginklų, nors kosmonautai turėjo su savimi pistoletus tam atvejui, jei tektų leistis priešo teritorijoje. Tačiau greitai buvo pradėti konstruoti, statyti ir bandyti įvairūs antipalydovinės (ASAT AntiSATelite) ginkluotės komponentai. JAV sutelkė dėmesį į nukreipiamąsias raketas, kurios yra paleidžiamos iš oro ir tiesiogiai pažeidžia taikinį. Sovietai linko rinktis palydovus žudikus orbitoje skriejančius kosminius laivus, ginkluotus šrapnelių užtaisais, galinčiais nukenksminti priešo kosminius aparatus. Abi pusės taip pat šiek tiek domėjosi branduolinėmis galvutėmis, bet visos jos po kiek laiko buvo nurašytos.
Tačiau atsirado kitas kosmoso monstras lazerinis. Lazerinis ginklas trenkia į palydovo paviršių dideliu energijos kiekiu, sukeliančiu didžiulį terminį plėtimąsi ir smūgines bangas, nušluojančias prie išorinių sienų pritvirtintus komponentus. Iki šiol lazeriai tebuvo naudojami atstumui nustatyti ir užvedimui, bet jau egzistuoja ir ginklų prototipai.
Pastaruosius 15 metų JAV kariškiai bandė lazerius Naujosios Meksikos valstijoje esančioje White Sands (Baltieji smėlynai) tyrimų stotyje. Čia stovi MIRACL (the Mid InfraredAdvance Chemical Laser patobulintas viduriniosios infraraudonosios spektro srities cheminis lazeris) galingas deuterio chlorido lazeris, kuris maždaug prieš 20 metų buvo sukurtas laivynui, bet devinto dešimtmečio viduryje buvo perkeltas į White Sands, siekiant ištirti jo kovos su palydovais potencialą. 1997 m. spalio mėnesį iš MIRACL buvo iššauta į kosmosą. Nors jo galia ir nepakankamai didelė palydovą paversti garais, daugelis ekspertų mano, kad MIRACL galėtų išvesti iš rikiuotės optinius prietaisus ir pažeisti saulės elementus bei kitus jautresnius darinius.
Dalelių pluošto ginklai veikia taikinius panašiai. Jie spinduliuoja pluoštus dalelių, galbūt vandenilio ar deuterio jonus, skriejančius artimu šviesos greičiui greičiu. Apie detales galime kalbėti tik labai apibendrintai, tačiau veikimo principas yra labai panašus į reaktyvinį jonų variklį.
Rusai irgi ne pėsti. Manoma, kad veikiantis dalelių pluoštas buvo mįslingajame sovietų palydove Polius, kuris buvo paleistas 1987 m. gegužę ir nukrito iškart po paleidimo. JAV dalelių pluošto ginklai kuriami Kirtlando oro pajėgų bazėje irgi Naujosios Meksikos valstijoje.
***
Komunizmo eros ir šaltojo karo pabaiga leido sunaikinti daugelį šių sistemų, tačiau kosminio karo grėsmė neišnykusi ir dabar. Tiesą sakant, ji šiandien didesnė nei bet kada. Kosmoso užkariavimas jau seniai nebėra dviejų valstybių reikalas. Kiekviena vyriausybė, privati organizacija arba teroristų grupė gali nusipirkti visą palydovą ir už kelis milijonus dolerių paleisti. Kosmosas pasidarė komerciškai ir strategiškai svarbia teritorija. Daugelis valstybių plačiai naudoja jį žvalgybai; kosmose knibždėte knibžda privačių ryšių palydovų. Taigi dėl šių priežasčių puolimas kosmose yra labai tikėtinas. Nė viena valstybė nemėgsta, kai ją šnipinėja, o kai kurios vyriausybės laiko televizijos palydovus kultūrinės agresijos, prieš kurią galima imtis atitinkamų gynybos priemonių, ginklu.
Viskas skamba gana liūdnai. Žmonės tenaudoja kosmosą vos 50 metų, o jau ruošiasi dėl jo kariauti. Dabartiniai ginklai tam nelabai tinka, todėl jie kuria geresnius. Egzistuoja netgi ir įvairūs kosminiai branduoliniai ginklai. Šalys nenaudėlės (kitas JAV išrastas blogio ašies terminas) jau vien branduolinio sprogdinimo kosmose galimybę gali panaudoti kaip svarbų argumentą eilinėse derybose.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |