Mes daugiau žinome apie karus ir konfliktus Žemėje, tačiau Vakarų apžvalgininkai teigia, kad konfrontacija tarp dviejų sistemų nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos vyko ir kosmose. Tiesa, šis tebesitęsiantis konfliktas paslėptas nuo visuomenės akių. Rusiškos BBC tarnybos apžvalgininkas Andrejus Ostalskis praneša, kad spalio pradžioje bus paskelbtas projektas „Pusę amžiaus nesvarumo būklėje“, kurio metu bus atskleista paradoksali politinė kosmoso plėtros ypatybė: jo užkariavimas prieš pusšimtį metų tapo „komunizmo žlugimo nuojauta“ (http://www.bbcrussian.com/).

Įvadiniame straipsnyje autorius pasakoja įdomų epizodą iš 1961 metais Vienoje vykusio aukščiausio lygio susitikimo. Tuometinis SSRS lyderis Nikita Chruščiovas dar diplomatijos naujokui 44-erių JAV prezidentui Johnui Kennedy‘ui padovanojo ne itin kilmingą šuniuką Pušinką. Amerikos vadovas buvo nustebintas ir sutrikęs, bet paskui jam buvo paaiškinta: šios kalytės tėvai – pirmosios į kosmosą pakilusios sovietinės Strelka ir Belka. Taigi N. Chruščiovas tuo norėjo pademonstruoti, kad ir JAV metas vytis Sovietų Sąjungą, kuri netrukus išsiuntė į kosmosą pirmąjį žmogų Jurijų Gagariną…

Vašingtonas tuomet šį pokštą palaikė eiliniu N. Chruščiovo sąmoju ir noru parodyti, kad SSRS ir kosminėje erdvėje ketina pavyti ir aplenkti Ameriką. Bet juk taip ir įvyko… Klastingą dovanėlę šunis mėgstančiam Amerikos lyderiui nedviprasmiškai iliustravo ir kitas SSRS vadovo žingsnis Austrijos sotinėje: N. Chruščiovas ten atvirai pagrasino JAV konfliktu, jei jos nesutiks su jo pasiūlytu Vokietijos klausimo sprendimu. A. Ostalskis rašo, kad patyręs politikos „vilkas“ galbūt pernelyg patikėjo savo jėgomis rungdamasis su jaunu politiku J. Kennedy‘iu, kad stačia galva puolė raketomis spręsti Karibų krizę…

Taigi vasaros karštį Vienoje pakeitė šaltojo karo speigas. Juo labiau jis nuožmesnis buvo kosmoso platybėse.

Po N. Chruščiovo atėjęs Leonidas Brežnevas tęsė kosmoso varžybas. Manoma, kad jos baigėsi 1975 metais, kai buvo susitarta dėl bendros kosminės programos „Apollo–Sojuz“. Tačiau amerikiečiai 1969 m. išsilaipino Mėnulyje. Vašingtonas tai dar anksčiau siūlė padaryti kartu su rusais, tačiau N. Chruščiovas pasiūlyme įžvelgė klastą. J. Kennedy’ui, o vėliau ir Lindonui Johnsonui pavyko įtikinti amerikiečius, kad varžybos kosmose padidins JAV galią pasaulyje. 1963 m. 33 proc. amerikiečių pritarė kosmoso užkariavimo programai, o po dvejų metų tokių buvo jau 58 procentai.

Ir JAV, ir SSRS kosmoso varžybos kainavo milžiniškus pinigus. Vienas sovietinių lyderių yra pasakęs, kad kosmosas SSRS kainuoja daugiau negu plėšiniai. Pasaulyje vyko techninė revoliucija, tačiau žemas darbo našumas SSRS neleido išsiveržti į priekį. Įvyko atvirkščias veiksmas: po sėkmingų pionieriškų sovietų startų Amerika pradėjo lenkti SSRS. Tačiau Maskvai daug ką pavyko padaryti dėl genialių konstruktorių sprendimų. Pavyzdžiui, raketos N-1 variklis, kurį dabar naudoja ir amerikiečiai, rusams tuomet atnešė didelę sėkmę.

Netrukus kosmoso varžybos išėjo į karinių rungtynių tiesiąją. SSRS pirmoji pradėjo kurti priešraketinės gynybos sistemą, bijodama galimo amerikiečių smūgio iš kosmoso. Atėjo „žvaigždžių karų“ laikai. Septinto dešimtmečio pradžioje SSRS plano komiteto vadovas gana atvirai pareiškė, kad Ronaldo Reagano kosmoso programos sėkmės atveju Sovietų Sąjungai gresia bankrotas. Ar ne dėl to sovietinių parduotuvių lentynos dar labiau ištuštėjo?..

Pamažu potencialiu mūšio lauku tapo dangus. Apie tai, kaip supervalstybės ruošėsi kovoti dėl viešpatavimo kosmose, žurnale „New Scientist“ rašė analitikas James’as Obergas. Jis akcentavo vieną baisų ginklą kosmose, kurio idėja, ačiū Dievui, lyg ir nebuvo praktiškai įgyvendinta. Bet mums tai nežinoma.

Kariniai strategai svarstė orbitinio mūšio variantus nuo pat 1957 metų – paleidus pirmąjį „Sputniką“, rašo J. Obergas. Pirmaisiais kosminių varžybų metais jų idėjos buvo beviltiškai nerealios, todėl nė viena pusė nepasiuntė į kosmosą ginklų, nors kosmonautai turėjo su savimi pistoletus tam atvejui, jei tektų leistis priešo teritorijoje. Tačiau greitai buvo pradėti konstruoti, statyti ir bandyti įvairūs antipalydovinės (ASAT – AntiSATelite) ginkluotės komponentai. JAV sutelkė dėmesį į nukreipiamąsias raketas, kurios yra paleidžiamos iš oro ir tiesiogiai pažeidžia taikinį. Sovietai linko rinktis „palydovus žudikus“ – orbitoje skriejančius kosminius laivus, ginkluotus šrapnelių užtaisais, galinčiais nukenksminti priešo kosminius aparatus. Abi pusės taip pat šiek tiek domėjosi branduolinėmis galvutėmis, bet visos jos po kiek laiko buvo nurašytos.

Tačiau atsirado kitas kosmoso „monstras“ – lazerinis. Lazerinis ginklas trenkia į palydovo paviršių dideliu energijos kiekiu, sukeliančiu didžiulį terminį plėtimąsi ir smūgines bangas, nušluojančias prie išorinių sienų pritvirtintus komponentus. Iki šiol lazeriai tebuvo naudojami atstumui nustatyti ir užvedimui, bet jau egzistuoja ir ginklų prototipai.

Pastaruosius 15 metų JAV kariškiai bandė lazerius Naujosios Meksikos valstijoje esančioje „White Sands“ („Baltieji smėlynai“) tyrimų stotyje. Čia stovi MIRACL (the Mid InfraredAdvance Chemical Laser – patobulintas viduriniosios infraraudonosios spektro srities cheminis lazeris) – galingas deuterio chlorido lazeris, kuris maždaug prieš 20 metų buvo sukurtas laivynui, bet devinto dešimtmečio viduryje buvo perkeltas į „White Sands“, siekiant ištirti jo kovos su palydovais potencialą. 1997 m. spalio mėnesį iš MIRACL buvo iššauta į kosmosą. Nors jo galia ir nepakankamai didelė palydovą paversti garais, daugelis ekspertų mano, kad MIRACL galėtų išvesti iš rikiuotės optinius prietaisus ir pažeisti saulės elementus bei kitus jautresnius darinius.

Dalelių pluošto ginklai veikia taikinius panašiai. Jie spinduliuoja pluoštus dalelių, galbūt vandenilio ar deuterio jonus, skriejančius artimu šviesos greičiui greičiu. Apie detales galime kalbėti tik labai apibendrintai, tačiau veikimo principas yra labai panašus į reaktyvinį jonų variklį.

Rusai irgi ne pėsti. Manoma, kad veikiantis dalelių pluoštas buvo mįslingajame sovietų palydove „Polius“, kuris buvo paleistas 1987 m. gegužę ir nukrito iškart po paleidimo. JAV dalelių pluošto ginklai kuriami Kirtlando oro pajėgų bazėje – irgi Naujosios Meksikos valstijoje.

***

Komunizmo eros ir šaltojo karo pabaiga leido sunaikinti daugelį šių sistemų, tačiau kosminio karo grėsmė neišnykusi ir dabar. Tiesą sakant, ji šiandien didesnė nei bet kada. Kosmoso užkariavimas jau seniai nebėra dviejų valstybių reikalas. Kiekviena vyriausybė, privati organizacija arba teroristų grupė gali nusipirkti visą palydovą ir už kelis milijonus dolerių paleisti. Kosmosas pasidarė komerciškai ir strategiškai svarbia teritorija. Daugelis valstybių plačiai naudoja jį žvalgybai; kosmose knibždėte knibžda privačių ryšių palydovų. Taigi dėl šių priežasčių puolimas kosmose yra labai tikėtinas. Nė viena valstybė nemėgsta, kai ją šnipinėja, o kai kurios vyriausybės laiko televizijos palydovus kultūrinės agresijos, prieš kurią galima imtis atitinkamų gynybos priemonių, ginklu.

Viskas skamba gana liūdnai. Žmonės tenaudoja kosmosą vos 50 metų, o jau ruošiasi dėl jo kariauti. Dabartiniai ginklai tam nelabai tinka, todėl jie kuria geresnius. Egzistuoja netgi ir įvairūs kosminiai branduoliniai ginklai. Šalys „nenaudėlės“ (kitas JAV išrastas „blogio ašies“ terminas) jau vien branduolinio sprogdinimo kosmose galimybę gali panaudoti kaip svarbų argumentą eilinėse derybose.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.