Žymi sovietmečio disidentė, demokratė Valerija Novodvorskaja šiame tekste kalba apie situaciją Rusijoje prieš Dūmos rinkimus. Galime džiaugtis, kad Lietuvoje situacija kiek kitokia. Tačiau ar ilgam? Ar esame tvirtai pasiryžę ginti tai, ką iškovojome?

Visgi net prakeiktas caro režimas turėjo patrauklių savybių. Caro politechnologai, regis, buvo bent jau kultūringi, išsilavinę žmonės. Į Pirmąją Dūmą buvo išrinkta labai įvairi publika: kadetai, eserai, progresistai etc. Aišku, buvo išrinkta ir daug monarchistų, dešiniųjų konservatorių, kuriuos rėmė caras. Tačiau juk caro pagalbininkams neatėjo į galvą koreguoti eserų sąrašus arba paskelbti, jog fabrikantai ir dvarininkai neturi teisės dalyvauti politiniame gyvenime. Anuometinis Amūro gubernatorius nesugalvojo išsikviesti vietinį kadetų lyderį ir įsakyti nesurinkti daugiau nei keturis procentus balsų, jog visos pareigybės atitektų dešiniesiems konservatoriams. Priešingu atveju, esą caras pelningą tarnybą atims. Nebuvo įsivaizduojama, jog carinė rinkimų komisija keistų rinkėjų valią, papildydami balsadėžes „teisingai“ užpildytais biuleteniais.

Iki ko nusigyvenome – svajojome apie lygius, tiesioginius, slaptus ir visuotinius rinkimus, o ką dabar turime?

Tai, kiek vietų Dūmoje turi tekti kuriai partijai nustatyta iš anksto. Tuo labiau, kad išsilavinusio elektorato į šiuos rinkimus nei meduoliu, nei botagu neprisiviliosi: nuo mūsų niekas nepriklauso, visas pasaulis skendi blogyje, todėl mes geriau ant sofutės pagulėsime ir palauksime. Amūro srities gubernatorius iškvietė vietinio universiteto rektorių, kuris priklauso vietinei Dešiniųjų sąjungai, ir liepė netrukdyti „Vieningai Rusijai“ gauti numatytus procentus. Telieka tik dar kartą pakartoti, kokie pilietiški mūsų carai buvo. Kultūringi ir demokratiški. Ar ne už tai carą Nikolajų II ir jo šeimą rūsyje sušaudė? Palyginkite šį carą su dabartiniu prezidentu, kuris, regis, tanką ant Konstitucijos padėjęs prisiekė. O dabartinio vado reitingas juk nematytas aukštumas siekia

Pirmasis širdies signalas- boikotuoti. Pasiųsti velniop visus tuos rinkimus, Dūmą ir demokratines partijas už jų neryžtingumą, konformistinius sprendimus.  Bandė įsiteikti valdžiai, bučiuoti jos rankelę, bet vis vien tai negarantavo ramaus gyvenimo rinkimų kampanijos metu. Dešiniųjų sąjunga nuosekliai puolama, valdžia pasirengusi bet kurią akimirką ją pribaigti. Jei „Jabloko“ reitingai pakils iki 7-8 procentų, kaip kad Dešiniųjų sąjungos, tai ir su šia partija bus nuosekliai susidorojama. O ką daro potencialus šių dviejų partijų elektoratas? Abejingai stebi, patogiai įsitaisęs sofutėse.

Jei vidurinioji klasė ir prakutusi inteligentija dalyvautų rinkimuose, tai Dešiniųjų sąjungai nereikėtų beviltiškai kautis dėl bobučių balsų ir drebėti, jog rinkimų rezultatai bus falsifikuoti. Partija negali ilgai išlikti gyvybinga be atstovų parlamente. Lietūs jos žaizdų neišgydys,  o verslo žmonės savo gėrybių demokratams į jų krepšį neįdės. O be pinigų tikėtis sėkmės rinkimų kovoje – beprasmiška. Todėl neverta demokratiniam elektoratui su „Jabloko“ ar Dešiniųjų sąjunga elgtis kaip tame filme – „Nuvarytus arklius nušauna..“. Pernelyg kraupiai keičiasi valstybės, kurioje nebėra parlamentinių partijų, peizažas. Pernelyg rizikuojame, ragindami tautą neiti į rinkimus, nebalsuoti.

Tegu eina ir treniruojasi. Tegu kairieji balsuoja už „Jabloko“, o dešinieji – už Dešiniųjų sąjungą. Daugiau ant politinių lentynų nieko paprasčiausiai nėra. Tačiau dvi partijas visgi turime. Silpnutes partijas, silpnoje valstybėje, silpnai visuomenei.. Herojai būna filmuose. O čia gyvenimas. Kol kas dar ne mirtis. Tačiau, kai nebeliks rinkimų ir net pasirinkimo iliuzijos – prasidės totalitarizmo agonija.

Galbūt valdžia ilgainiui susinaikins pati, bet pražus ir valstybė. Taip, valdžia labai rizikuoja godžiai griebdama viską ir rydama bet ką. Baigsis tuo, jog šalia purvinų rankų, kvailos galvos ir tuščios širdies, valdžia dar turės ir perpildytą skrandį. Didelio skrandžio ir mažų smegenų derinys kažkada pražudė dinozaurus. Gobšuolis save pražudo pats.

Dalintis būtų išmintinga. Bent jau Dūmos vietomis. Tai valdžiai siūlau. O demokratams siūlau kitą formulę: jei neparemsite savo partijų, tai teks maitinti svetimas.

Parengta pagal www.grani.ru

Bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.